Mokslo Lietuva. Specialus priedas, skirtas XVI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumui

Sveikiname XVI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo dalyvius!

Lietuvos Respublikos Seimui 2019-uosius paskelbus Pasaulio lietuvių metais, Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Pasaulio lietuvių bendruomene, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvių fondu lapkričio 14–16 d. kviečia į XVI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą Kaune, Vytauto Didžiojo universitete.

Šių metų renginys yra jubiliejinis. Jis tęsia prieš 50 metų (1969 m. Čikagoje, JAV) pradėtą tradiciją. Simpoziumo organizatoriai kviečia dalyvauti, „telkiant bendrąją išmintį Lietuvai ir lietuviams. Subūrę Lietuvos ir pasaulio lietuvių akademinę ir kūrybinę bendruomenę, siekiame prisidėti prie produktyvios ir pozityvios veiklos Lietuvai“.

 

Simpoziumų idėja

Aptardama simpoziumų tradicijos formavimosi pradžią, Eglė Lukšaitė straipsnyje „Mokslo ir kūrybos simpoziumai: iniciatyvos ir bendro tikslo galia“, paskelbtame žurnale „Pasaulio lietuvis“ 2019 m. birželio numeryje, rašė: „Prieš 50 metų, 1969-aisiais, Čikagoje grupelė lietuvių intelektualų pradėjo tradiciją, kuri jau pirmojo simpoziumo metu leido susitikti keliems šimtams pasaulio lietuvių mokslininkų ir kūrėjų, pasidalinti savais atradimais ir idėjomis bei užmegzti glaudų ir produktyvų ateities bendradarbiavimą, padėjusį pagrindą ir tokiems Lietuvos akademiniams įvykiams kaip Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimas.“ Straipsnio autorė akcentuoja vaidmenį, kurį atliko pirmojo simpoziumo sumanytojai ir rengėjai: Algirdas Avižienis, Arvydas Kliorė, Bronius Nainys. Mokslo ir kūrybos simpoziumai ilgą laiką buvo žinomi kaip unikalus išeivijos reiškinys, kuris, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tapo tiltu tarp laisvojo pasaulio lietuvių ir išsilaisvinusios Lietuvos.

Nuo 1973 iki 1989 m. išeivijoje įvyko šeši mokslo ir kūrybos simpoziumai: II – 1973 m., III – 1977 m., IV – 1981 m., V – 1985 m., VI – 1989 m.

VI simpoziume – atstovai iš Lietuvos

VI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas, įvykęs 1989 m. lapkričio 22–26 d. Čikagoje, buvo ypatingas tuo, kad jame dalyvavo arti šimto mokslininkų iš Lietuvos, o baigiamąją kalbą pasakė prof. Vytautas Landsbergis. Po plenarinės sesijos, skirtos Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimui, buvo išrinktas 41 VDU Atkuriamojo Senato narys iš užsienio.

 

Tarp Lietuvos ir JAV

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, VII mokslo ir kūrybos simpoziumas 1991 m. buvo surengtas Lietuvoje – Vilniuje ir Kaune. Nuo to laiko ėmė formuotis nauja tradicija: simpoziumai pakaitomis buvo rengiami Lietuvoje ir išeivijoje:

VIII – 1993 m. Čikagoje, IX – 1995 m. Lietuvoje, X – 1997 m. Čikagoje, XI – 2000 m. Lietuvoje, XII – 2003 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose (Lemonte, Pasaulio lietuvių centre), XIII – 2005 m. Lietuvoje (Vilniuje), XIV – 2008 m. Čikagoje, XV – 2011 m. Lietuvoje (Vilniuje ir Kaune).

 

Po aštuonerių metų

Susirinkus po aštuonerius metus trukusios pertraukos, kurią lėmė kelių Lietuvos institucijų abejingumas lietuvių išeivijos išpuoselėtai idėjai, šiemet simpoziume tikimasi aptarti Lietuvai aktualiausius tautos ir valstybės išlikimo klausimus, pasitelkiant mokslo ir kitų kūrybos sričių atstovų išmintį, profesines žinias ir patirtį. Simpoziumas taip pat kviečia atsigręžti į kitas kūrybos sferas (dailę, literatūrą, muziką ir kt.), kaip į itin vertingas žmonijos kultūros pažinimo sritis. Organizatoriai tikisi ne tik pasiūlyti naujų idėjų įvairiose valstybėse veikiančioms lietuvių bendruomenėms, bet ir pateikti rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Seimui. Tikimasi, kad simpoziumas paskatins Lietuvos ir išeivijos bendruomenes dar aktyviau dirbti kartu ir tokių ilgų pertraukų daugiau nebepasitaikys.

 

XVI simpoziumo turinys

 

Organizatorių parengtame pranešime rašoma, kad „šiemet simpoziume dalyvaus įvairiose srityse aktyviai dirbančių pasaulio lietuvių. Tarp jų – Elona Vaišnienė, kurią JAV prezidentas Jimmy‘is Carteris paskyrė komisare tarptautinei prekybai, diplomatijai ir nacionaliniam saugumui. Ji taip pat rengė demonstracijas, Baltijos šalims siekiant atkurti nepriklausomybę“. Tarp simpoziumo dalyvių minimas Londone gyvenantis smuikininkas Rimantas Vingras, rašytoja, knygos „Sibiro tremtis“ autorė, Misūrio universiteto (JAV) dėstytoja Julija Šukys, „New York Times“ ir kitų leidinių iliustratorius Ray Bartkus (JAV), politologė Aušra Park (JAV), filosofas, Norvegijos mokslų ir technologijos universiteto profesorius Gediminas Karoblis, menininkė Vidmantė Černiauskaitė iš Didžiosios Britanijos, Lietuvos ir Kanados prekybos rūmų prezidentas, informatikas Rimas Čiuplinskas, kompiuterių architektas, pasauliniu mastu pripažintas profesorius, buvęs VDU rektorius Algirdas Avižienis ir kt.

Tarp pranešėjų iš Lietuvos minimi: istorikai Aleksandravičius ir Antanas Kulakauskas, kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys, politologas Kęstutis K. Girnius, lingvistė Rūta Petrauskaitė, edukologė Emilija Sakadolskienė, sociologė Kristina Juraitė, chemikas, KTU rektorius Eugenijus Valatka ir kt.

 

Per tris simpoziumo dienas numatoma surengti šešias diskusijų sesijas. Organizatoriai taip pat kviečia kartu įprasminti 2019-uosius, kaip Pasaulio lietuvių metus. Kviečiame paminėti mokslo ir kūrybos simpoziumų 50-mečio, Lietuvių Chartos 70-mečio, VDU atkūrimo ir Lietuvos mokslininkų sąjungos įkūrimo (1989 m. spalio 7 d.) 30-mečio jubiliejus. XVI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas kviečia bendromis jėgomis iš naujo permąstyti ir formuoti Lietuvos dabarties ir ateities trajektorijas, pasitelkiant akademinę ir kūrybinę, po pasaulį pasklidusią lietuvių bendruomenę.

Simpoziumo Organizacinį komitetą sudaro atstovai iš Lietuvos universitetų, Pasaulio lietuvių bendruomenės, JAV lietuvių bendruomenės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvių fondo:
A. Avižienis (JAV LB), E. Aleksandravičius (VDU), D. Henke (PLB), V. Bandis (PLB), D. Kuolys (VU), A. Pemkus, D. Udrys (VU), R. Čuplinskas, A. Alkauskas (FTMC ir KTU), G. Karoblis (NTNU Norvegijos mokslo ir technologijos universitetas), R. Čičelis (VDU), Ingrida Celešiūtė (VDU), Aušra Gribauskienė (ŠMSM), Milda Davis (LF), Vytas Narutis (LF), Jonas Jasaitis (Lietuvos mokslininkų sąjunga).

 

Renginiui ypatingą dėmenį skiria pirmojo Čikagoje rengto simpoziumo organizatorius, vienas aktyviausių Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo iniciatorių, JAV garbės ženklu ir medaliu apdovanotas mokslininkas ir visuomenininkas Algirdas Avižienis, sukūręs NASA iki šių dienų taikomą kompiuterio atsparumo gedimams principą.

Prieš prasidedant oficialiai renginio daliai, kviečiame dalyvauti pasaulio lietuvių menui ir kūrybai skirtuose renginiuose. Lapkričio 12 d. kviečiame stebėti Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje demonstruojamus filmus, skirtus išeivijai, o lapkričio 13-ąją – Kaune vyksiantį Vidmantės Černiauskaitės, menininkės ir kūrėjos iš Jungtinės Karalystės, programą.