Didinamos lėšos, skirtos mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti. Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui didinti lėšas mokslui, bendradarbiaujančiam su verslu. Už lėšas, kurias mokslo institucijos pritraukia iš ūkio subjektų, bus skiriamas kone dvigubai didesnis finansinis paskatinimas nei iki šiol. Valstybė skirs beveik tokią pačią lėšų sumą, kokią mokslininkai uždirbs iš verslo užsakymų. Tai numatyta atnaujintoje lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai (MTEP) ir meno veiklai plėtoti skyrimo tvarkoje.
Siekiant skatinti mokslo institucijas aktyviai dirbti su verslu, vykdyti įmonių konkurencingumo didinimui ir plėtrai reikalingus MTEP ir meno užsakymus, nustatyta, kad mokslo institutams ir universitetams bus skiriama ne 51 proc. kaip iki šiol, o 99 proc. jų už sutartis su ūkio subjektais gautų lėšų. Tokia finansavimo tvarka bus pradėta taikyti skaičiuojant 2020 m. mokslo rezultatus.
Moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti iš valstybės biudžeto 2018 m. skirta 51,4 mln. eurų, o 2019 m. – 60,9 mln. eurų.
Plečiamos profesinio mokymo galimybės pameistrystės forma. Siekiant didesnės darbo rinkos ir profesinio mokymo dermės, skatinamas profesinis mokymas darbo vietoje. Daugės mokinių, profesinę kvalifikaciją įgyjančių pameistrystės būdu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymu Vyriausybė patvirtino profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarką. „Sudarome sąlygas plėsti praktinį profesinį mokymą darbo vietoje, skatiname profesinio mokymo įstaigas glaudžiai bendradarbiauti su verslu. Norintiesiems įgyti profesiją pameistrystė suteikia galimybę mokytis darbo vietoje ir gauti atlyginimą už darbą, o darbdaviams – tai tiesioginė galimybė pasirengti darbuotoją pagal savo poreikius“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Pameistrystė – tai profesinio mokymo organizavimo būdas, kai mokymas ar jo dalis vykdoma darbo vietoje: 30 proc. mokymo įgyvendina profesinio mokymo įstaiga, 70 proc. – darbdavys. Mokymo metu sudaromos dvi sutartys: pameistrystės darbo sutartis ir profesinio mokymo sutartis. Pameistriui sudaromas mokymo planas, pagal kurį asmuo galėtų ir mokytis, ir dirbti. Darbdavys su pameistriu turi sudaryti darbo sutartį, mokėti atlyginimą, suteikti kasmetines atostogas, vykdyti kitus sutarties įsipareigojimus. Pameistrys mokosi pakaitomis tai profesinio mokymo įstaigoje, tai darbo vietoje.
Pameistrystės privalumai – daugiau praktinių įgūdžių mokantis darbo vietoje, sklandesnis perėjimas iš mokymosi į darbą, geresnis įsidarbinimas, glaudesnis švietimo ir verslo bendradarbiavimas, didesnė kvalifikuotų darbuotojų pasiūlos ir paklausos atitiktis. Tolimesnei pameistrystės plėtrai numatytas pameistrystės modelio įgyvendinimo veiksmų planas. Pameistrystės finansavimas grindžiamas paskatų profesinio mokymo teikėjams ir darbdaviams sukūrimo principu. Tam bus pasitelkiamos ES investicijos – 4,1 mln. eurų. Pameistrystei ir kvalifikacijos tobulinimui darbo vietoje skiriama 2,8 mln. eurų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamų ES lėšų, o praktinių įgūdžių įgijimo rėmimui ir skatinimui – 1,3 mln. eurų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos administruojamų ES lėšų.
Mokinių registro duomenimis, pameistrystės forma 2018 m. mokėsi 3 449 asmenys: 862 – pagal pirminio profesinio mokymo programas, 2 587 – pagal tęstinio profesinio mokymo programas. Nors pameistrių skaičius 2014–2018 m. išaugo daugiau kaip du kartus, šia forma besimokančiųjų skaičius sudaro tik apie 3 proc. visų besimokančiųjų profesijos. Pameistrystės formą 2018 m. taikė apie 40 proc. profesinio mokymo įstaigų. Tobulinant ir plėtojant pameistrystės modelį, siekiama, kad 2020–2021 m. ne mažiau kaip 20 proc. baigusiųjų profesinio mokymo programas ar jų modulius bent dalį laiko būtų mokęsi pameistrystės forma. Parengta pagal ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus