„Planuojamas biudžetas nuskurdins mokslininkus ir dėstytojus“, – teigiama įvairių mokslo institucijų pasirašytame ir išplatintame kreipimesi į šalies politikus. Primenu, kad šį pavasarį, po derybų ir diskusijų Vyriausybėje, kai buvo svarstoma „Viešojo sektoriaus ilgalaikė darbo užmokesčio didinimo strategija“, visos šalys pripažino, kad dabartinis mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlygis yra neadekvačiai žemas. Akademinė bendruomenė pasiūlė etatinius atlyginimus didinti po 20 proc. 2020 ir 2021 m., o vėlesniais metais laikytis politikos didinti darbo užmokestį po 10 proc. Tačiau prieš kelias savaites akademinės bendruomenės atstovus pasiekė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos laiškas, kuriame informuojama, kad „Seimui pateiktame 2020 m. Valstybės biudžeto projekte papildomų lėšų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bei neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti nėra skirta.“
Skelbiame kreipimąsi
Kviečiame visus šalies politikus nustoti kalbėti apie švietimo reformas, kol tęsiasi gėdinga mokslo ir studijų finansavimo politika. Mokslinis darbas reikalauja itin didelės kvalifikacijos, tačiau už jį mokama neadekvati, nekonkurencinga, mokslininkų statusą menkinanti alga. Atlyginimų sistema yra neteisinga, išbalansuota, neskatinanti tobulėti. Jauniems mokslininkams, aukštųjų mokyklų dėstytojams dabar už etatinį darbą mokama 10–20 proc. mažiau, nei vidutinis šalies darbo užmokestis, o patyrusių mokslininkų ir docentų atlyginimai vos siekia vidutinį darbo užmokestį. Taip pat iki šiol nė karto nebuvo didinti atlyginimai mokslo institucijose neakademinį darbą dirbantiems kultūros ir švietimo darbuotojams.
Akademinė bendruomenė jau kelerius metus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Seimui aktyviai siūlo iš esmės keisti požiūrį į mokslo ir studijų finansavimo politiką. Jeigu norime, kad universitetuose jaunų žmonių protus lavintų geriausi Lietuvos profesionalai, o institutai gebėtų dirbti pasauliniu lygiu, turime per kelerius metus pasiekti, kad dėstytojams ir mokslininkams mokamas atlygis būtų ne mažesnis, nei 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Šį pavasarį, po derybų ir diskusijų Vyriausybėje, kur buvo svarstoma „Viešojo sektoriaus ilgalaikė darbo užmokesčio didinimo strategija“, visos šalys pripažino, kad dabartinis mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlygis yra neadekvačiai žemas. Akademinė bendruomenė pasiūlė etatinius atlyginimus didinti po 20 proc. 2020 ir 2021 m., o vėlesniais metais laikytis politikos didinti darbo užmokestį po 10 proc. 2020 m. šiam tikslui pasiekti reikėtų 33,3 mln. eurų, o 2021 m. – 40,3 mln. eurų. Net ir laikantis akademinės bendruomenės pasiūlyto plano, tik po dvejų metų pavyktų pasiekti, kad jauni mokslininkai ir dėstytojai gautų vidutinio darbo užmokesčio dydžio etatinius atlyginimus.
Vyriausybės atstovai per 2019 m. pavasarį vykusias derybas pažadėjo, kad bus rastas finansavimas padidinti atlyginimus bent 10 proc. Jų skaičiavimu, šiam tikslui 2020 m. reikėtų skirti 16,8 mln. eurų, o 2021 m. – 18,3 mln. eurų. Valdžios atstovai taip pat įsipareigojo ieškoti papildomų rezervų, kurie leistų atlyginimus didinti po 20 proc. Tačiau prieš kelias savaites akademinės bendruomenės atstovus pasiekė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos laiškas, kuriame informuojama, kad „Seimui pateiktame 2020 m. valstybės biudžeto projekte papildomų lėšų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bei neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti nėra skirta“.
Tad valdžios atstovai sulaužė duotą pažadą! Kol kas jų planuose aukštasis mokslas ir moksliniai tyrimai nėra tarp svarbiausių prioritetų. Jų neįtikina ir tai, kad Lietuvos Respublikos išlaidos, skaičiuojant vienam gyventojui, jau 43 proc. atsilieka nuo ES vidurkio, o MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) investicijos tesiekia 0,89 proc. BVP. Priminsime, kad Europos Komisija ragina ES šalis nares MTEP finansavimo lygį padidinti iki 3 procentų BVP.
Akademinės bendruomenės neįtikina argumentai, kad „nėra lėšų“, „reikia laikytis fiskalinės drausmės“, „pradžioje sumažinkime socialinę atskirtį“ ir pan. Taip, taupykime! Pirmiausia investuodami į protus ir atverdami galimybes Lietuvai kurti ateitį, grindžiamą intelektu, mokslo pasiekimais bei šviesuomenės bendra išmintimi.
Biudžeto politika yra mūsų visuomenės gyvenimo planavimo politika. Todėl tiek biudžetas, tiek mokesčių reformos turėtų būti planuojamos pasitelkus mokslo ir studijų institucijų intelektinį potencialą ir sukauptas žinias. Tad kviečiame visas Lietuvos visuomenei atstovaujančias puses – Vyriausybę, Seimą, Prezidentūrą stabdyti viešojo sektoriaus finansavimo mažakraujystę, taip pat kartu aptarti Lietuvos prioritetus ir būdus visavertiškai finansuoti gyvybiškai svarbias sritis. Akademinė bendruomenė yra pasirengusi suteikti visokeriopą intelektualinę pagalbą. Kviečiame ir Lietuvos visuomenę nebūti abejinga – kartu kurkime, o ne žlugdykime Lietuvos ateitį.
Dr. Lina Leparskienė
Autorė yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto profesinės sąjungos pirmininkė
Šaltinis: www.alkas.lt, 2019 11 06 Pasirašiusių akademinių asociacijų sąrašas skelbiamas „Mokslo Lietuvos“ ir Alkas.lt svetainėse