Lietuvių kilmės JAV neurologo, neuromokslininko bei menininko Audriaus V. Plioplio (g. 1951 m.) paroda „Atminties gijos“ eksponuojama Lietuvos medicinos bibliotekoje (LMB) nuo 2019 m. gruodžio 4 d. ir yra skirta LMB gyvavimo 75-mečiui paminėti.
Pasak parodos kuratorės Viktorijos Jonkutės, Audrius V. Plioplys yra surengęs daugiau nei 50 individualių parodų, dalyvavęs daugiau nei 100 grupinių ekspozicijų. Dovaną Lietuvai iš už Atlanto sudaro trys paveikslų grupės. Ciklo „Atmintis“ (ang. Memory) eksponatuose užfiksuoti magnetiniu branduoliniu rezonansu (MBR) daryti paties autoriaus smegenų vaizdai ir elektroencefalogramos (EEG) fragmentai, perteikiantys individualios smegenų struktūros ir jos žievės funkcijų sąsajas. Ciklo „Sibilės“ (ang. Sybils) paveikslai pripildyti neuronų fragmentų ir Sibilių pranašysčių graikų kalba. „Sibiro sielų“ (ang. Siberia Souls) ciklo paveiksluose neuronų dendritus ir aksonus primenančiame fone stebimi įamžinti ištremtųjų į Sibirą veidų kontūrai bei artimiesiems siųstų laiškų fragmentai.
Menininkas, pasitelkęs neuronų ir kitų neurobiologinių elementų vaizdinius, metaforiškai perteikia žmogaus sąmonės, atminties bei mąstymo procesus. Kognityviniuose procesuose negali dalyvauti nei širdis ar inkstai, nei kepenys, blužnis ar kiti vidaus organai. Aukštojoje nervinėje veikloje dalyvauja galvos smegenys – tik jos sugeba klausti apie savo pačių egzistavimą ir jo prasmę. Tačiau koks ilgas ir nelengvas šio žinojimo kelias! Homero laikų Graikijoje manyta, kad sielą galima rasti žemiau diafragmos, pilve. Aristotelis manė, kad vien širdis atsakinga už suvokimą, pojūčius bei judesius (pasak mąstytojo, smegenys, būdamos drėgnos ir šaltos, vėsina kraują, kad nuslopintų iš širdies kylantį karštį). Klaudijus Galenas galvos smegenis laikė sielos buveine, tačiau mąstymą ir pažinimą siejo ne su galvos smegenų pilkąja medžiaga, o su galvos smegenų skysčio pripildytų skilvelių veikla. Net žymusis Renesanso genijus Andrėjas Vezalijus tvirtino, kad smegenų žievės vagos ir vingiai nėra atsakingi už protinius gebėjimus, veikiau jie tarnaujantys geresnei galvos smegenų mitybai. Baroko epochos mokslininkas Tomas Vilizijus tvirtino, kad už atmintį ir valią atsakingi galvos smegenų vingiai, tačiau Silvijaus vaga XVII a. buvo vienintelis žievinei struktūrai skirtas pavadinimas, o Rolando vagos terminas atsirado tik XIX a.
Suprantama, kodėl menininkas, būdamas ir neuromokslininkas, pasirinko neuronų histologinius, neurovizualinius bei funkcinių tyrimų vaizdus žmogaus sąmonės, atminties bei mąstymo procesų vaizdavimui. Kaip ir kiekvienas biomedicininius mokslus studijavęs studentas, taip ir menininkas tikriausiai ne kartą juto slidžių ir minkštų smegenų svorį savo delnuose darbo prozektoriume metu. Nakties dangų, išraižytą planetomis, žvaigždžių spiečiais ir kometų uodegomis… po mikroskopu, ant stiklelio, pažymėto užrašu „Pilkoji smegenų medžiaga“. Patyrė stebuklą, atpažinęs kompiuterio monitoriuje miego verpstes ir delta bangas, ligoniui, aplipdytam elektrodais, giliau įmigus. Gydymo džiaugsmą ir liūdesį, prasmę ir beprasmybę matant, kaip lėtai ir negrįžtamai demencija ar kita degeneracinė galvos smegenų liga atima tai, kas žmogų daro žmogumi.
Dar Antikos laikais manyta, kad žmogaus kūne esantis mikrokosmas atspindi Visatos sandarą, makrokosmą. Galbūt šios parodos atidarymas – dar viena galimybė patirti, kaip galvos smegenų mikropasaulis atveria begalinę Visatą.
Daugiau apie parodą: www.lmb.lt
Eglė Sakalauskaitė – Juodeikienė
