Romas Baronas – Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Seimas, atsižvelgdamas į švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus teikimą, patvirtino Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos instituto profesorių Romą Baroną Lietuvos mokslo tarybos pirmininku. R. Baronas patvirtintas likusiam tarybos pirmininko kadencijos laikotarpiui – iki 2023 m. birželio 30 d.
Ratifikuotas susitarimas dėl valstybių sienos priežiūros. Seimas ratifikavo Lietuvos ir Latvijos vyriausybių susitarimą dėl valstybės sienos priežiūros ir sienos įgaliotinių veiklos. Susitarimas pasirašytas 2019 m. liepos 18 d. Helsinkyje. Susitarime reglamentuota bendra Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos priežiūra ir pasienio pareigūnų veikla. Susitarimas nustato valstybės sienos, valstybės sienos ženklų ir pasienio juostos priežiūros, valstybės sienos inventorizacijos, valstybės sienos, valstybės sienos ženklų ir pasienio juostos bendros apžiūros tvarką.
Per šešis mėnesius nuo susitarimo įsigaliojimo bus sudaryta Bendroji komisija, atsakinga už valstybės sienos priežiūrą vietovėje, valstybės sienos inventorizacijos organizavimą, klausimų, susijusių su valstybės sienos padėtimi, ženklinimu vietovėje ir jos priežiūra, koordinavimą. „Nors nuo Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybės sienos žemėlapio ir valstybės sienos aprašo patvirtinimo praėjo daugiau nei 18 metų, per šį laikotarpį buvo atliekami tik būtini Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbai (nėra atlikta inventorizacija, neatnaujinti sienos ženklai ir t. t.)“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Šiuo metu galioja 1931 m. sausio 25 d. Lietuvos ir Latvijos susitarimas sienos žymėms ir sienos zonai palaikyti ir 2002 m. kovo 1 d. Lietuvos ir Latvijos vyriausybių susitarimas dėl valstybės sienos įgaliotinių veiklos. Šie susitarimai yra neaktualūs, nepritaikyti šalių narystei Šengeno erdvėje, todėl jie nustos galioti, kai įsigalios ratifikuojamas susitarimas.
Lietuva nėra vienintelė, kuri siekia bankų solidarumo su visuomene. Valdančiąją koaliciją sudarančių frakcijų atstovai kreipėsi dėl „bankų mokesčio“ įstatymų paketo ekspertinio vertinimo atlikimo. Toks sprendimas buvo priimtas vien tam, kad ekspertinis vertinimas būtų atliktas kaip įmanoma greičiau, o bankai ir visuomenė būtų užtikrinti įstatymo projektu.
Seimo narys R. Karbauskis pabrėžia, kad Lietuva nėra vienintelė, kuri šiuo metu svarsto apmokestinti bankus. Bankininkystės sektoriaus socialinio jautrumo ir visuomenės poreikių sinergijos siekia ir kitos valstybės. „Šiuo metu Švedijoje svarstomas bankų mokestis, panašus į tą, kurį norime įvesti Lietuvoje. Ir Švedija neslepia, kad būtent joje veikiančių bankų pelno dalis, virtusi mokesčiu valstybei, bus panaudota šalies gynybai. Bankų mokestis leis Švedijos krašto apsaugai skirti ne 1 proc. nuo BVP, kaip yra dabar, o 1,5 procento. Tokiam pokyčiui Švedijai reikia beveik 500 milijonų eurų ir visa ši suma bus padengta įplaukomis iš bankų mokesčių. Švedijoje bankų apmokestinimas suprantamas kaip finansų sektoriuje veikiančio verslo solidarumas su švedų tauta ir bankų indėlis šio krašto saugumo užtikrinimui. Ten bankai negrasina, kad mokestį perkels ant šeimų, paėmusių būsto paskolas, pečių. O kodėl mes Lietuvoje turėtume gėdytis vieną kartą garsiai pasakyti, kad klestintys stambūs prekybos centrai ir Lietuvoje veikiantys bankai (dažnai save kildinantys iš tos pačios Švedijos) turi solidarizuotis su visuomene“, – klausia Seimo narys.
Dėl nemokamų bakalauro studijų įteisinimo. Bendru koalicijos partnerių sutarimu, atsižvelgiant į koalicijos sutartį, imamasi įgyvendinti nemokamo bakalauro studijų idėją. Aukštasis mokslas būtų pasiekiamas jaunimui iš nepasiturinčių šeimų, kad mokestis už mokslą netaptų kliūtimi jam siekti. Lapkričio 12 d. Seime įregistruota įstatymo pataisa, kuria siekiama jau nuo 2020 m. įteisinti nemokamas bakalauro studijas. Seimo narys Gediminas Kirkilas teigia, kad nauda bus didelė, nes taip bus užtikrintas platesnis aukštojo mokslo prieinamumas ir mažinama socialinė atskirtis.
„Nemokamos bakalauro studijos atvertų platesnes galimybes jaunimui iš nepasiturinčių šeimų. Be to, šia įstatymo pataisa siekiame pertvarkyti priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą, atsisakyti išimtinai akademinių kriterijų, įvertinti individualius pretendento gebėjimus ir motyvaciją pasirinktai profesijai“, – sako G. Kirkilas.
Pagal valdančiųjų pasirašytą koalicinę sutartį, siekiant padidinti valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų skaičių, būtina papildomai iš biudžeto kitiems metams skirti per 6 mln. eurų. Šias lėšas galima būtų skirti iš gautų loterijų ir lošimų mokesčių. Remiantis 2019 m. duomenimis, valstybės finansuojamoms vietoms bakalauro studijose buvo skirta per 9 tūkst. eurų.
Valstybės finansuojamoms bakalauro studijoms skirtos lėšos bus naudojamos tik valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietoms apmokėti.
Lukiškių aikštės ateitis. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo valdybą, prašydami Kultūros komitete jau dvejus metus užstrigusį Lukiškių aikštės įstatymo projektą perduoti Seimo Švietimo ir mokslo komitetui. 2017 m. gruodžio 12 d. Seimas pritarė Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektui, nustatant, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Įstatymo projekto tikslas – įamžinti Lietuvos laisvės kovotojų atminimą Lukiškių aikštėje. „Visi kylantys nesusipratimai dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo ir kovotojų už Lietuvos laisvę įamžinimo baigtųsi, jei įstatymo projektas būtų priimtas ir Lukiškių aikštė būtų pripažinta valstybinės reikšmės reprezentacine aikšte. Tačiau jau beveik dvejus metus šio svarbaus mūsų laisvės kovotojams, patriotinėms organizacijoms ir didelei daliai visuomenės Įstatymo projekto svarstymas nejuda iš vietos ir yra įstrigęs Kultūros komitete. Todėl prašome minėto Įstatymo projekto svarstyme pagrindiniu paskirti Švietimo ir mokslo komitetą“, – teigia L. Kasčiūnas. Seimo narių kreipimąsi palaiko ir Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis Povilas Urbšys. Parengta pagal Seimo pranešimus