Gruodžio 13 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje įvyko Lietuvos mokslininkų suvažiavimas, kuriame buvo aptarti svarbiausi mokslo ir studijų sistemos klausimai.
Suvažiavime paminėtas Lietuvos mokslininkų sąjungos įkūrimo (LMS) 30-metis. Suvažiavimo rengėjai – LMS ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS). Renginio globėjas – Seimo narys Lauras Stacevičius, Laikinosios Lietuvos Respublikos Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupės pirmininkas.
Prieš prasidedant suvažiavimui, jo dalyviai turėjo galimybę susipažinti su keleto tyrėjų naujausių tyrimų medžiaga. Išradimų maketus, galinčius nulemti ryškų Lietuvos proveržį, stabdant klimato kaitos pokyčius, pateikė inžinierius, LMS narys Viktoras Jokubaitis. Jis atskleidė, kaip pagrindinės Lietuvos automagistralės gali būti nepalyginamai saugesnės, o panaudojant suderintus saulės, vėjo ir vandens energijos šaltinius, taptų galingu atsinaujinančiu energijos šaltiniu. Kitas išradimas, kuriame remiamasi žymaus vibrotechnikos tyrėjo akademiko Kazimiero Ragulskio atrastais dėsningumais, atskleidžiamas vibrokontūro principu pagrįstas naujos kartos vėjo jėgainių veikimas.
Buvęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) tyrėjas doc. Justinas Stonys į suvažiavimą atsivežė dvi monografijas, kurių viena išleista vos prieš kelias savaites ir buvo pristatyta LMS būstinėje. Jose apžvelgiama daugiašakė Materialiojo paveldo ir senovinės technikos muziejaus veikla. Pateiktose nuotraukose matomi unikalūs eksponatai, atskleidžiantys technikos pažangos raidą. Pradėjęs, kaip sakoma, „nuo nulio“, Justinas Stonys šiuo metu vadovauja muziejui, kuriame jau sukaupta per 24 tūkst. eksponatų, parodančių, kaip keitėsi medžio ir metalo dirbinių gamybos įranga, žemės ūkio technika, spausdinimo, fotografavimo ir filmavimo bei filmų demonstravimo įrenginiai. Išskirtinė šio muziejaus ypatybė – organiškas ryšys su tautos kūryba ir jos dorovinių vertybių formavimusi, senųjų meistrų dirbiniais, dažnai taip ir likusių nežinomais išradėjų pasiekimais, siekiu palengvinti ir modernizuoti energijai imlius gamybos procesus. Šio unikalaus muziejaus veikla, žinoma ir toli už Lietuvos ribų, stebina iš įvairių valstybių atvykstančius ekskursantus.
Suvažiavime pranešimus skaitė Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius filosofas Alvydas Jokubaitis, apžvelgęs universitetų vaidmens kaitą šiuolaikinėje visuomenėje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) akademikas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas, nagrinėjęs naujausius mokslo ir studijų sistemos pokyčius bei problemas, su kuriomis susiduria mūsų valstybės tyrėjai, gaunantys nepateisinamai mažus atlyginimus, todėl negalintys, vykdydami tarptautinius projektus, efektyviau pasinaudoti ES parama.
LMS pirmininko prof. Jono Jasaičio pranešimo tema – „Akademinės bendruomenės vaidmuo, ugdant ateities visuomenę“. Nemažai diskusijų sukėlė jo įvardinti baziniai socialiniai šiuolaikinės visuomenės poreikiai. Pranešime atskleista, koks atotrūkis yra susidaręs tarp šiuo metu vykdomų socialinių tyrimų ir labai dinamiškai besikeičiančių visuomenės lūkesčių bei gyvenimo būdo ir vertybių kaitos. Kai kuriems suvažiavimo dalyviams net atrodė, kad valstybė, juo labiau mokslas, lyg ir neturėtų domėtis tokiais klausimais, kaip neretai labai prieštaringų iššūkių veikiamos, bet visuomenei gyvybiškai svarbios sritys: šeimos samprata, gimtoji kalba, šeimos sodybos pokyčiai, gamtinės aplinkos pažinimas (tiksliau sakant, nepažinimas), sveika gyvensena ir permanentinė edukacija. Ne vienam labai sunku pripažinti nepateisinamą atotrūkį tarp akademinės bendruomenės ir naujų šiuolaikinės visuomenės socialinių problemų.
Diskusija atskleidė ir vieną iš esminių priežasčių, kodėl dabartinė visuomenė taip menkai žino, kuo gyvena nūdienos mokslininkai. Pagal dabartinę mokslininkų veiklos vertinimo kriterijų sistemą jie nėra skatinami užsiimti mokslo populiarinimu ir visuomenės išprusimo tobulinimu. Tačiau tuščios vietos nebūna: ten, kur nepakankamai supažindinama su mokslo atradimais, ima klestėti pseudomoksliniai aiškinimai, iškreipti gyvensenos modeliai, gandai ir kiti panašūs reiškiniai.LAMPSS vicepirmininkė Vitalija Skeruvienė apžvelgė pastaraisiais dešimtmečiais vyravusį itin ydingą teisėkūros procesą, sutelkdama dėmesį į Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų kaitos vertinimą Konstituciniame Teisme.
Pranešėja atskleidė, kaip vangiai taisomos šio teismo įvardintos neatitiktys Lietuvos Konstitucijai, kaip buvusių kai kurių švietimo sistemos vadovų nekompetencija iki šiol apsunkina tiek universitetų, tiek ir bendrojo ugdymo sistemos darbą. Vėliau kalbėję suvažiavimo dalyviai papildė šią temą argumentais apie universitetų tarybų ir Senato funkcijų supainiojimą, primityvų stojančiųjų į universitetą pasirengimo vertinimą, nepateisinamai iškreiptas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) funkcijas, faktiškai atėmus iš LMT mokslo strategijos formavimą ir pavertus ją iš esmės tik projektų finansavimo agentūra. Suvažiavime buvo be užuolankų įvardinti ir prie šių iškraipymų prisidėję ar net juos inicijavę asmenys. Tai parodė, kad akademinė bendruomenė nebetoleruos mėginimų ignoruoti ar sumenkinti jos vaidmenį valstybės strategijoje. Ypač daug kliudymų mokslo raidai, nepateisinamai menką mokslo tyrimų finansavimą, net bandymus manipuliuoti finansiniais ir statistiniais rodikliais, teikiant duomenis tarptautinėms institucijoms, atskleidė VU profesoriaus Bronislovo Kaulakio pranešimas „Reformos ir antireformos“, sukėlęs didžiulį dalyvių susidomėjimą.
Aktualias akademinės bendruomenės problemas, mokslinio tyrimo institutų ir centrų reorganizavimo peripetijas apžvelgė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė Salomėja Vanagienė ir pertvarkomo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė. Pastaroji pranešėja atskleidė, kad ir naujausi mokslo institutų pertvarkos žingsniai daromi, nesikonsultuojant su akademine bendruomene ir neapgalvojant, kokią žalą mokslo raidai atneš veiksmai, tokie kaip mokslo institucijoms skirtų patalpų ir finansavimo mažinimas.
Mokslininkų suvažiavime buvo diskutuojama apie Lietuvos mokslininkų potencialo išsaugojimą ir sutelkimą, kuriant ir įgyvendinant valstybės strategiją, jaunųjų mokslininkų ugdymą bei mokslininkų veiklos prestižo atkūrimą. Aptarti mokslininkų bei mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimo sistemos ir ją reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo, mokslinių tyrimų tęstinumo ir kiti klausimai.
Suvažiavime buvo priimtos šios rezoliucijos:
- Dėl Lietuvos mokslininkų indėlio, kuriant ir įgyvendinant ilgalaikę valstybės strategiją, stiprinimo.
- Dėl visos akademinės bendrijos, kaip santykinai savarankiškos visuomenės dalies, savireguliacijos ir viešosios raiškos stiprinimo. Mokslo draugijų ir organizacijų veiklos Lietuvoje ir užsienyje pripažinimas bei skatinimas visos valstybės mastu.
- Dėl Lietuvos mokslininkų bei mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimo kriterijų tobulinimo, visapusiškai skatinant jų indėlį į visos valstybės ir visuomenės raidą.
- Dėl ilgalaikės mokslo ir studijų finansavimo didinimo programos, atsižvelgiant į mokslininko profesijos prestižą, tarptautinius standartus (lyginant su kitomis šalimis) ir tarptautinių organizacijų pripažintas socialinių sričių finansavimo proporcijas.
Suvažiavime sudarytai redakcinei komisijai pavesta parengti šias rezoliucijas, atsižvelgiant į suvažiavimo dalyvių pastabas ir pasiūlymus.
Visuotinio Lietuvos mokslininkų suvažiavimo įrašo nuoroda:
2019 m. gruodžio 13 d. įvyko Visuotinis Lietuvos mokslininkų suvažiavimas
Suvažiavimo vaizdo įrašas: