Kuriamas ateities Europos universitetų tinklas. Lapkričio 7 d. Briuselyje oficialiai pradėta nauja Europos universitetų iniciatyva. Tai bandomasis universitetų tinklų projektas, į kurį įsitraukė daugiau kaip šimtas aukštųjų mokyklų. Tarp jų yra ir trys Lietuvos universitetai: Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno technologijos. Renginyje, kurio šūkis „Kuriame ateities universitetus“, kartu su kitų šalių aukštojo mokslo politikos formuotojais dalyvauja Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.
„Sveikiname šią bendrą Europos universitetų iniciatyvą ir ypač tris mūsų universitetus, kurie sėkmingai dalyvavo konkurse ir taps pirmųjų ateities Europos universitetų dalimi. Smagu, kad Lietuva išsiskiria iš kitų Baltijos šalių ir lenkia nemažai kitų ES valstybių per pirmąjį projekto etapą atrinktų projektų skaičiumi, – sako viceministras V. Razumas. – Tikimės, kad naujame projekto etape aktyviai dalyvaus ne tik daugiau mūsų universitetų, bet ir kolegijos. Tai tiesiausias kelias į modernizavimą ir tarptautiškumą. Mums labai svarbu kuo geriau išnaudoti galimybes įsitraukti į inovatyvias ir pažangias tarptautines iniciatyvas, kurios leistų toliau kelti tiek mokslo, tiek studijų kokybę.”
Europos Komisijai įgyvendinant bandomąją „Europos universitetų“ iniciatyvą, į pirmuosius tris skirtingus universitetų aljansus pateko Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Klaipėdos universitetas. Iš viso kuriama 17 Europos universitetų aljansų, kiekvienam iš jų trejiems metams Europos Komisija skiria iki penkių milijonų eurų.
Vilniaus universitetas pateko į prieš metus įkurtą ARQUS aljansą, kuriam priklauso Bergeno, Granados, Graco, Leipcigo, Liono ir Padujos universitetai. Kauno technologijos universitetas dalyvaus prieš daugiau nei du dešimtmečius susikūrusiame ECIU (Europos inovatyviųjų universitetų) konsorciume kartu su dar 11 mokslo institucijų: Tventės, Olburgo, Tamperės, Linčiopingo, Trento, Dublino, Hamburgo technologijos, Autonominiu Barselonos, Aveiro, Stavangerio universitetais bei Tulūzos nacionaliniu taikomųjų mokslų institutu. Klaipėdos universitetas įsitraukia į EU-CONEXUS aljansą su penkiomis Europos aukštosiomis mokyklomis: La Rošelio, Valencijos katalikiškuoju universitetu, Zadaro, Atėnų žemės ūkio, Bukarešto technikos ir civilinės inžinerijos universitetais.
Šių metų birželį pasibaigus bandomojo projekto atrankai, iš 54 paraiškų buvo atrinkta 17 universitetų tinklų, kuriuos sudaro 114 aukštojo mokslo institucijų iš 25 šalių. Antras bandomasis kvietimas paskelbtas lapkričio 5 d. „Europos universitetų“ iniciatyvos tikslas – kuriant ateities universitetus, sutelkti naują kūrybingų, galinčių bendradarbiauti tarpvalstybiniu ir tarpdalykiniu mastu europiečių kartą, pasiruošusią efektyviai spręsti Europai iškylančius iššūkius. Šia iniciatyva siekiama stiprinti joje dalyvausiančiuose universitetuose vykdomas studijas, mokslinius rezultatus ir inovatyvumą. Ją įgyvendinant daug dėmesio skiriama universitetinių studijų atnaujinimui, į jas diegiant technologines ir pedagogines inovacijas, siekiant orientacijos į studentų poreikius, didinant studentų mobilumo bei kitus studijų tarptautiškumo rodiklius. Numatoma, kad keletas „Europos universitetų“ kurs inovatyvios pedagogikos laboratorijas, padėsiančias iš esmės atnaujinti dėstymo kokybę. Tikimasi, kad Europos universitetų tinklai taps ateities universitetais, kuriuose studentų mobilumas sieks 50 proc.
Europos Taryba 2017 m. gruodžio mėn. priėmė sprendimą dėl Europos universitetų tinklų (European University Network, EUN) iniciatyvos įgyvendinimo. Pagal šią iniciatyvą planuojama iki 2024 m. suformuoti apie dvidešimt Europos universitetų tinklų, kurie apimtų įvairius geografinius Europos regionus. Taip būtų padidintas Europos universitetų pasaulinis konkurencingumas, brėžiamos gairės ateities universitetų plėtrai.
Automatinis diplomų pripažinimas Europoje. Baltijos ir Beniliukso šalys tampa pirmosiomis Europos Sąjungos šalimis, praktiniais veiksmais kuriančiomis bendrą Europos švietimo erdvę. Lapkričio 8 d. Briuselyje už aukštąjį mokslą atsakingų ministrų pasirašyta ketinimų deklaracija atveria kelius platesniam automatiniam aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimui. Tai atviras šešių valstybių susitarimas, prie kurio galės jungtis ir kitos ES šalys. Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vardu deklaraciją pasirašė švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.
Už aukštąjį mokslą atsakingiems Beniliukso ir Baltijos šalių ministrams ketinimų deklaracija išreiškus politinę valią, rengiamas daugiašalis susitarimas dėl dviejų Europos regionų automatinio aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo. Prie šio susitarimo galės jungtis ir kitos ES šalys, atitinkančios kokybinius standartus ir taikančios studijų kokybės užtikrinimo mechanizmus. Neturint susitarimo dėl automatinio pripažinimo, aukštojo mokslo visų pakopų – bakalauro, magistro, doktorantūros – diplomai kitoje šalyje pripažįstami laikantis specialių procedūrų, kurios reikalauja laiko. Pasirašius daugiašalį susitarimą, Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų bei Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliečių aukštojo mokslo kvalifikacijos tose šalyse pripažįstamos automatiškai.
Šiuo metu, pavyzdžiui, baigus bakalauro studijas Liuksemburge ir norint toliau studijuoti ar dirbti Lietuvoje, reikia kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą arba aukštąsias mokyklas, kad įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos būtų pripažintas. Akademinio pripažinimo procedūra paprastai užtrunka apie mėnesį. Tiek Baltijos, tiek Beniliukso šalys atskirus regioninius tarpusavio susitarimus dėl automatinio visų pakopų aukštojo mokslo diplomų pripažinimo pasirašė 2018 m., tokį rekomendacinio pobūdžio susitarimą taip pat turi Šiaurės šalys. Taip jos tapo pirmomis valstybėmis Europos Sąjungoje, praktiškai įgyvendinančiomis siekį iki 2025 m. sukurti bendrą Europos švietimo erdvę, kurios vienas iš svarbių elementų – bendras aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimas.
Parengta pagal ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus