Trys institutai jungiami į Lietuvos socialinių mokslų centrą. Vyriausybė pritarė ŠMSM pateiktam siūlymui reorganizuoti tris valstybinius mokslinių tyrimų institutus – Lietuvos socialinių tyrimų centrą (LSTC), Lietuvos teisės institutą (LTI), Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą (LAEI) – juos sujungiant į Lietuvos socialinių mokslų centrą. Reorganizavimo tikslas – sutelkti socialinių mokslų srities mokslinį potencialą, pagerinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklos kokybę, sustiprinti socialinių tyrimų tarptautiškumą, MTEP veiklos rezultatus glaudžiau susieti su parama viešosioms politikoms formuoti ir viešojo valstybės sektoriaus inovatyvumui stiprinti.
Šiuo metu kiekviename iš trijų institutų dirba nedidelis mokslo darbuotojų ir tyrėjų skaičius: Lietuvos teisės institute –16, Lietuvos agrarinės ekonomikos institute – 21, Lietuvos socialinių tyrimų centre – 54 etatai. Sujungus institutus, sumažės administracijos darbuotojų skaičius, o sutaupytos lėšos bus skiriamos mokslinei veiklai. 2019 m. šių institutų asignavimai iš valstybės biudžeto sudarė: LSTC – 722 tūkst. eurų, LAEI – 342 tūkst. eurų, LTI – 326 tūkst. eurų.
Institutų jungimas vykdomas įgyvendinant Ministro Pirmininko potvarkiu sudarytos darbo grupės dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo siūlymus. Darbo grupė, išnagrinėjusi institutų veiklos rezultatus ir ekspertinius vertinimus bei planus, kitų ES ir EBPO valstybių narių patirtį, pateikė siūlymą stambinti institutus ir geriau koordinuoti jų veiklą, kad būtų užtikrintas iškeltiems tikslams pasiekti būtinas potencialas.
Darbo grupės ataskaitoje pažymima, kad esminė institutų efektyvios veiklos sąlyga yra žmogiškieji ištekliai – pakankamas kompetentingų ir kvalifikuotų tyrėjų ir mokslininkų bei kitų tyrėjų skaičius. Šių trijų socialinių mokslų institutų atveju jų pajėgos yra išskaidytos tiek tarpusavyje, tiek tarp kitų socialinių mokslų srities mokslo ir studijų institucijų, to paties instituto tyrėjams dirbant per kelias darbo vietas. Darbo grupė pabrėžia, kad jų sukauptas potencialas turi būti panaudotas rengti ekspertinėms įžvalgoms, vertinimams ir analizėms, reikalingoms Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms priimti strateginius sprendimus. Vyriausybės programoje numatyta siekti mokslo ir studijų institucijų potencialo telkimo, pertvarkant jų tinklą. Valstybiniai mokslinių tyrimų institutai vykdo valstybei, visuomenei ar ūkio subjektams svarbius ilgalaikius instituto įstatuose nustatytų krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Šiuo metu veikia 13 valstybinių mokslinių tyrimų institutų.
Mokyklų bendruomenių metai. Vyriausybė patvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą Mokyklų bendruomenių metų minėjimo planą. Per visus metus numatyta surengti keliolika renginių: festivalį savivaldybėse „Mokyklų bendruomenių atvirų durų diena“, nacionalinį konkursą „100 savarankiškiausių mokyklos bendruomenių“, konferenciją „Tapk aktyviu mokyklos bendruomenės nariu“, organizuoti sveikatą stiprinančių mokyklų renginius, mokinių savivaldos kuratorių ir mokyklų bendruomenių mokymus, pristatyti sėkmingas bendruomenių patirtis ir kt. Mokykloms taip pat bus pristatomas jaunus savanorius vienijančios Jaunimo savanoriškos tarnybos modelis, supažindinantis su savanoriškos veiklos galimybėmis.
Bendruomenių metams skirti renginiai apims ir užsienio lituanistines mokyklas. Numatyta remti jų veiklą, skirtą Mokyklų bendruomenių metams, šia tema mokytojams surengti kvalifikacijos tobulinimo seminarą. Planuojama sukurti Mokyklų bendruomenių metų ženklą ir mokyklų bendruomenių metų renginių kalendorių, kuriame bus matomos visos vykdomos priemonės šalies mokyklose, savivaldybėse, įstaigose. Kalendorius bus paskelbtas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro interneto svetainėje www.lmnsc.lt.
Mokyklų bendruomenių metų tikslas – skatinti Lietuvos visuomenę prisidėti prie palankios emocinės aplinkos kūrimo mokyklose, stiprinti mokyklų bendruomenių savarankiškumą. 2020-uosius Mokyklų bendruomenių metais paskelbė Seimas 2019 m. gegužės 30 d.
Europos mokslo tarybos prezidento viešnagė. Gruodžio 18–19 d. Vilniuje švietimo, mokslo ir sporto viceministro akad. Valdemaro Razumo kvietimu lankysis Europos mokslo tarybos (EMT) prezidentas prof. Jean-Pierre Bourguignon. Vizito metu EMT prezidentas susitiks su Lietuvos mokslo politikos formuotojais ir aukščiausio lygio mokslininkais, tarp jų prestižinės Kavli premijos laureatu, išradusiu DNR žirkles, prof. Virginijumi Šikšniu ir pirmuoju aukščiausio lygio EMT dotaciją gavusiu lietuviu mokslininku prof. Sauliumi Klimašausku. Bus aptartos Lietuvos galimybės dalyvauti priešakiniuose Europos mokslo projektuose.
„Lietuvai labai svarbu tapti kuo aktyvesne Europos mokslinių tyrimų erdvės ir jos siūlomų galimybių dalimi. Kad mes tai galime, liudija mūsų mokslininkų pasiekimai. Europos mokslo tarybos skiriamas finansavimas – tai mokslinių tyrimų aukščiausio lygio patvirtinimas. Tikimės, kad jos vertų mokslininkų Lietuvoje nuosekliai daugės“, – sakė viceministras.
Lietuvos mokslo taryboje prof. Jean-Pierre Bourguignon susitiks su Lietuvos mokslo tarybos pirmininku prof. Romu Baronu ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentu prof. Jūru Baniu. EMT prezidentas dalyvaus Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centre vyksiančioje diskusijoje, kurioje bus aptariama fundamentinių mokslų svarba, kuriant aukšto lygio mokslu grįstas žinias, sprendžiant visuomenei svarbius išbandymus ir prisidedant prie tvaraus ekonomikos augimo.
Diskusijoje dalyvaus ir VU prof. Virginijus Šikšnys, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius prof. Gintaras Valušis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Vilmantė Borutaitė, VU Kauno fakulteto prof. Vladislav Fomin, Vilniaus dailės akademijos prof. Giedrė Mickūnaitė. Europos mokslo tarybos prezidentas Vilniaus universitete susitiks su Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo prorektoriais.
Europos mokslo taryba, įkurta 2007 m., yra pagrindinė Europoje svarbiausius mokslinius tyrimus finansuojanti institucija. Per šį laikotarpį EMT finansavo daugiau kaip 9 tūkst. aukšto lygio mokslininkų, daugiau kaip 50 tūkst. doktorantų ir kitų tyrėjų projektų. Tarybos biudžetas įeina į „Horizonto 2020“ programą ir 2014–2020 m. sudaro apie 13 mlrd. eurų. Stiprinant Europos mokslo pažangą, EMT dotacijos skiriamos tyrėjams ir jų grupėms, vykdančioms proveržį skatinančius didelės rizikos mokslinius tyrimus. 2017 m. ši prestižinė dotacija, siekianti 2,5 mln. penkerių metų laikotarpiui, pirmą kartą buvo skirta Lietuvos mokslininkui – VU prof. S. Klimašauskui. Parengta pagal ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus