Nors prasidėję pokyčiai švietimo sistemoje įpūtė nemažai naujų vėjų ir išjudino seniai pamirštus klausimus, tačiau kol kas verslui ir studentams reikalingų pasikeitimų ir veikiančių trumpojo ciklo studijų dar reikės palaukti.
Įstatyme nuostatos įtvirtintos prieš metus
Vienas iš Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) siekių įteisinti trumpąsias studijas (5 ISCED lygmens) švietimo politikos formuotojų buvo sutiktas teigiamai. Netrukus buvo papildytas Mokslo ir studijų įstatymas, kuriame įtvirtintas tokio tipo studijų apibrėžimas ir reikalingos nuostatos. Visgi, net praėjus metams, realių rezultatų ir pačių trumpųjų studijų vis dar nėra. LKDK prezidento N. Varno teigimu, per paskutinius kelerius metus buvo nudirbtas didelis darbas, bendradarbiaujant su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku akademiku prof. E. Jovaiša ir komiteto nariais, siekiant reikalingų pokyčių ir taisant ne vienerius metus žiojėjusią aukštojo mokslo sistemos spragą.
Dabar svarbu žengti paskutinius žingsnius – parengti trūkstamus teisės aktus, kurie įveiklintų tokio tipo studijų programas. „Įstatyme įtvirtintos trumpųjų studijų nuostatos jau skaičiuoja antrus metus, tačiau tikrovėje kol kas nei studentai, nei viešasis ir verslo sektoriai negali gauti šių studijų teikiamos naudos. Šiuo metu dar trūksta teisės aktų ir tvarkų, kad trumpųjų studijų programos galėtų startuoti. Tikimės, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kaip įmanoma greičiau šiuos poįstatyminius teisės aktus ir kitus dokumentus baigs rengti ir patvirtins.
Situacija švietimo sektoriuje ir iš verslo gaunami signalai rodo, kad šių studijų reikėjo jau vakar. Kolegijos šioms studijoms yra pasiruošusios, turi tokių programų projektus, reikalingus dėstytojus, materialinę bazę ir ryšius su verslu ar viešuoju sektoriumi, kuris ir bus trumpųjų studijų absolventų užsakovas“, – sako N. Varnas.
Didžiausias poreikis – verslui
Kol nėra trumpojo ciklo studijų, ne tik sumažinama studijų prieinamumo galimybė, bet ir darbdaviams nėra sudaromos lanksčios reikalingų darbuotojų parengimo galimybės. Europoje vis daugiau kalbama ir akcentuojama lanksčių, prie individualių studento poreikių pritaikytų studijų svarba.
Švietimo sistemos analitikų nuomone, trumpojo ciklo studijos Lietuvos studijų sistemai suteikia lankstumo, sudaro galimybę studentams savo tempu kilti mokymosi laiptais pamažu, nebūtinai pabaigiant I pakopos studijas tam, kad gautų formalią kvalifikaciją. Taip pat tokias studijas galima greitai pritaikyti prie studentų ir visuomenės poreikių ir skatinti aukštąsias mokyklas aktyviai ir glaudžiai bendradarbiauti su verslo ir profesinėmis organizacijomis. Siekiant didinti aukštojo mokslo prieinamumą įvairaus statuso potencialiems studentams, trumpojo ciklo studijos tampa patrauklia alternatyva.
„Kai kurios studijų kryptys, kuriose ir būtų aktualiausia turėti trumpojo ciklo studijas, susiduria su itin dideliu studentų nubyrėjimu. Atsiradus šioms studijoms, studentai gaus galimybę, nebaigę bakalauro studijų, įgyti pažymėjimą ar diplomą ir sėkmingai įsilieti į darbo rinką, kurdami didesnę pridėtinę vertę darbdaviams. Dabar jie to padaryti negali, tad dažnai renkasi emigraciją, nekvalifikuotą darbą ar kitokią veiklą.
Tą patį kalba ir verslas. Pavyzdžiui, asociacijos „Infobalt“ narių nuomone, trumpųjų studijų reikia, nes įmonėms reikalingi specialistai su didesnėmis kompetencijomis, nei baigę profesines mokyklas absolventai. Tokios studijos turi tęstis ne vienerius metus, kaip profesinėse mokyklose, ar ketverius, kaip universitetuose, bet pusantrų metų. Pasak verslo, tai yra trūkstamas segmentas, kuris leistų kolegijų trumpųjų studijų absolventams įgyti ne tik pradinius programavimo įgūdžius, bet ir reikiamą kompetenciją.
Trumpąsias studijas galėtų pasirinkti tie studentai, kurie negalvoja apie akademinį kelią. Tačiau reikia suprasti ir tai, kad trumposios studijos nebus vykdomos visose studijų srityse, kuriose dabar kolegijos vykdo profesinio bakalauro studijas. Čia esminis faktorius yra rinkos poreikis. Taip pat labai svarbu akcentuoti, kad, įvedę trumpąsias studijas, sudarytume vientiso neakademinio karjeros kelio galimybes: profesinis mokymas, trumposios studijos, profesinio bakalauro studijos ir, žvelgiant toliau, – profesinio magistro studijos kolegijose“, – taip 5-ojo ir 7-ojo ISCED lygmenų studijų poreikį kolegijose pabrėžia LKDK prezidentas N. Varnas. Parengta pagal Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos 2019 m. lapkričio 19 d. pranešimą