Žemės mokesčio dydis Lietuvoje ir kitose valstybėse

Kasmet, artėjant lapkričio 15-ajai, Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad visiems privačių žemės valdų savininkams būtina iki šios datos sumokėti žemės mokestį. Priešingu atveju teks mokėti delspinigius. Tačiau daliai mokėtojų vis dar nėra aišku, kodėl įvairiose Lietuvos vietovėse šio mokesčio dydis yra skirtingas. Tad kas lemia žemės mokesčio tarifus ir kaip Lietuva šiuo atveju atrodo kitų pasaulio valstybių kontekste?

Žemės mokestis – vienas iš Lietuvoje taikomų turto mokesčių. Šio mokesčio tarifai svyruoja nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena Lietuvos savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita vietos gyventojams sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti. Mokestinė vertė – tai žemės vidutinė rinkos vertė. Taip pat žemės mokestinė vertė Žemės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka gali būti laikoma žemės verte, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą.

Žemės vertinimas atliekamas naudojant masinio žemės vertinimo būdu parengtus žemės verčių zonų žemėlapius ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius ne rečiau kaip kas 5 metai. Jeigu gyventojai tam tikrais atvejais (pardavimo, paveldėjimo ir pan.) nori nustatyti žemės vertę individualiai, jie gali samdyti turto vertintojus, kurie įvertina konkretaus sklypo rinkos vertę.

Registrų centras 2018 m. perskaičiavo žemės sklypų mokestines vertes, kurios galios ateinančius penkerius metus.

 

Nuo 2018 m. nebetaikoma pereinamojo laikotarpio (2013–2017 m.) nuostata, pagal kurią mokesčio suma už žemės ūkio paskirties žemę (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę) visais atvejais neviršijo 0,29 euro už vieną arą.

Nesumokėjus žemės mokesčio iki lapkričio 15 d., už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,03 proc. dydžio delspinigiai. Savininkas, patiriantis finansinių sunkumų ir negalintis sumokėti mokesčio laiku, gali kreiptis į VMI ir susitarti dėl galimybės žemės mokestį mokėti dalimis jam patogiu grafiku ir priimtinu atsiskaitymo terminu. Tokį prašymą galima pateikti ir elektroniniu būdu.

VMI duomenimis, iš viso Lietuvoje yra daugiau nei 1 mln. žemės mokesčio mokėtojų. Dėl savivaldybių nustatytų lengvatų mokestį moka ne visi žemės savininkai. Šiais metais jį privalėjo sumokėti apie 709 tūkst. gyventojų ir įmonių. Skaičiuojama, kad į savivaldybių biudžetus 2019 m. bus sumokėta apie 41,3 mln. eurų žemės mokesčio: apie 34,8 mln. eurų sumokės gyventojai, apie 6,5 mln. eurų – įmonės ir kiti juridiniai asmenys.

Žemės mokestį taiko beveik visos pasaulio valstybės. Lentelėje pateikiami kai kurių šalių žemės mokesčio tarifai. Pasvarstykime, kaip pasauliniame kontekste atrodo Lietuva.

 

 

Prof. dr. Astrida Miceikienė, dokt. Erika Besusparienė

22 20 Žemės mokestis lentelė
Žemės mokesčio tarifai užsienio šalyse
Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.