Europos socialinis tyrimas atliekamas ir Lietuvoje

Kas yra Europos socialinis tyrimas?

Europos socialinis tyrimas (EST) yra Europos mokslinių tyrimų struktūra, kas dvejus metus apklausianti Europos šalių gyventojus apie jų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. Tai apklausa, kuri padeda išsiaiškinti, ką skirtingų šalių gyventojai mano tam tikrais klausimais, pavyzdžiui, apie politiką, religiją, gerovę ir pan., kuo tiki ir kaip elgiasi.

Pagrindinis tokio tyrimo tikslas yra apklausos būdu rinkti informaciją apie Europos socialinės struktūros, gyvenimo sąlygų bei nuostatų kaitą ir pateikti įžvalgas apie tai, kaip kinta Europos socialinis, politinis ir vertybinis paveikslas. Siekiama įgyvendinti ir skleisti aukščiausius metodologinius tarptautinių tyrimų standartus tokiose socialinių mokslų srityse, kaip klausimynų kūrimas ir testavimas, atrankų sudarymas, duomenų rinkimas, paklaidų mažinimas ir klausimų patikimumo užtikrinimas. Planuojama sukurti nacionalinės pažangos rodiklius, kurie remtųsi tuo, kaip piliečiai suvokia ir vertina pagrindinius savo visuomenės bruožus. Siekiama didinti duomenų apie socialinius pokyčius matomumą ir prieinamumą mokslininkams, politikos formuotojams ir visuomenei.

 

Europos socialinio tyrimo bent vienoje iš devynių bangų jau dalyvavo 38 Europos šalys, tarp kurių buvo ir Lietuva. Tokia apimtimi gali didžiuotis tik nedaugelis mokslinių tyrimų. Todėl EST yra pripažintas kokybiškiausiu socialiniu tyrimu Europoje ir dar 2005 m. buvo apdovanotas prestižiniu Europos Sąjungos Dekarto prizu.

Apklausos dalyviai atsakinėja į maždaug 170 įvairių klausimų (140 pagrindinių ir apie 30 skirtingose bangose keičiamų klausimų). Per 18 EST vykdymo metų atlikta 425 tūkst. tiesioginių interviu. Vien Lietuvoje, kuri dalyvavo penkiose iš devynių bangų, apklausta daugiau nei 10 tūkst. respondentų. Surinktus gausius Europos socialinio tyrimo duomenis naudoja mokslo bendruomenės nariai (mokslininkai, dėstytojai ir studentai), politikos formuotojai, nevyriausybinių ir kitų organizacijų atstovai. 2005–2019 m. registruotų duomenų naudotojų skaičius siekia per 140 tūkst.

Lietuva į Europos socialinį tyrimą įsitraukė nuo 2008 m. (ketvirtosios bangos metu). Nuo 2019 m. šį tyrimą Lietuvoje įgyvendina Vytauto Didžiojo universitetas. Projekto komandoje dirba sociologijos, psichologijos ir politikos mokslų atstovai.

 

Kokių duomenų galima tikėtis iš šiuo metu įgyvendinamos 9-osios Europos socialinio tyrimo bangos?

Kiekvieną EST apklausą sudaro nuolatiniai ir kintantys klausimų moduliai. Pagrindinio EST klausimyno temos, sutinkamos kiekvienoje tyrimo bangoje, yra šios: subjektyvi socialinė gerovė, saugumas ir sveikata; socialinės ir politinės nuostatos, vertybės ir elgsena; žiniasklaida ir socialinis pasitikėjimas; tautinis, etninis, religinis tapatumas ir diskriminacija; žmogiškosios vertybės; socialinės demografinės charakteristikos; namų ūkio padėtis.

9-ojoje EST bangoje į tyrimo klausimyną įtraukti du kintantys klausimų moduliai: „Gyvenimo ciklas“ bei „Teisingumas ir sąžiningumas“. Europos valstybių visuomenė susiduria su dideliais demografiniais pokyčiais, turinčiais tiesioginį ir ilgalaikį poveikį. Šie pokyčiai apima spartėjantį visuomenės senėjimą, mažėjantį gimstamumą, netradicinę šeimos struktūrą, pasikeitusius moterų ir vyrų bei kartų santykius ir padidėjusią migraciją. Būtent šiuos aspektus siekia atskleisti 9-ojoje EST bangoje esantis kintantis klausimų modulis „Gyvenimo ciklas“. Tai yra gyventojų nuostatų kaitos tyrimas, kuris apima tokias temas, kaip svarbiausių gyvenimo įvykių laikas, požiūris į tinkamiausią amžių atlikti tam tikrus dalykus, jauniausio ir seniausio amžiaus gyvenimo įvykiai, gyvenimo planavimas.

 

Antrasis 9-ojoje EST bangoje kintantis klausimyno modulis, kaip minėta, yra „Teisingumas ir sąžiningumas“, kuris remiasi keturių politikos aspektų atskyrimu: kokie ištekliai pasiskirsto nelygiai, pavyzdžiui, pajamos, turtas ir išsilavinimas (paskirstomasis teisingumas); kaip jie paskirstomi (procedūrinis teisingumas); kas yra solidarios bendruomenės dalis ir kaip ji gali išreikšti savo reikalavimus (teisingumo aprėptis); kada perskirstymo sąnaudos ir nauda turi poveikį visuomenei (teisingumas tarp kartų)? Pateikdamas galimybę palyginti požiūrių duomenis šiais klausimais, modulis apima pagrindinius Europos visuomenių politinius iššūkius: susidoroti su didėjančia ekonomine ir švietimo nelygybe, migrantų integracija į esamas socialines struktūras ir ekologinio ir socialinio tvarumo užtikrinimu.

Daugiau informacijos apie Europos socialinį tyrimą Lietuvoje galima rasti:

1) veidaknygės (Facebook) paskyroje – EST Lietuvoje;

2) internetinėje svetainėje – https://www.europeansocialsurvey.org/about/country/lithuania/ ;

3) parašius e. paštu est@vdu.lt arba tiesiog apsilankius VDU Socialinių mokslų fakultete (Kaunas, Jonavos g. 66).

Pranešimas parengtas, įgyvendinant Lietuvos narystės Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume (EST EMTIK) projektą, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. VS-3). Parengė EST nacionalinė koordinatorė doc. dr. Aurelija Stelmokienė ir dr. Vitalija Simo­­naitytė

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.