Farmacijos mokslo ir praktikos vystymosi ištakoms pažymėti, 2019 m. lapkričio 15 d. Kaune, LSMU Medicinos akademijos Farmacijos fakultete įvyko X tarptautinė farmacijos mokslų konferencija „Mokslas ir praktika 2019“.
Konferencijoje dalyvavo apie du šimtus farmacijos specialistų, mokslininkų ir studentų iš vienuolikos Europos šalių. Pristatyta 120 žodinių pranešimų. Darbas vyko plenarinio posėdžio metu ir keliose sekcijose: „Farmacijos istorija“, „Mokslinė sekcija“, „Farmacijos naujienos“, „Tarptautinis studentų forumas“.
Lietuvos farmacijos istorijos draugijos prezidentas dr. Ramūnas Kondrotas įžanginiame pranešime apie pirmąją vaistininkų organizaciją Lietuvoje pažymėjo šios mokslo šakos svarbą sveikatos apsaugos sistemoje istorijos tėkmėje. Jis atkreipė dėmesį, kaip ryškiai mūsų laikais pasikeitė farmacijos ir gydymo galimybės ir kokios naujos kryptys jau ryškėja.
Konferencijos darbe dalyvavęs tarptautinės Farmacijos istorijos draugijos prezidentas prof. Axel’is Helmstadter’is (Vokietija) akcentavo praeities botanikų tyrinėjimų reikšmę šiandienos atradimams ir konstatavo, kad dokumentuotas etnofitoterapinis palikimas nusipelno būti tiriamas šiuolaikinių metodų ir technologijų pagalba. Tai geri ištekliai naujų vaistų kūrimui.
Konferencijos dalyviai išklausė pranešimus apie geriatrijoje pasitaikančius iššūkius, apie vaistų suderinamumo svarbą ir Vaistų suderinamumo programą, apie medicinos priemones ir kt. Kento universiteto farmacijos doktorantas (Didžioji Britanija) Vilius Savickas supažindino su savo klinikinio darbo ypatumais šioje šalyje. Užsienio šalių farmacijos gyvenimo naujienas pristatė Natasa Bogavac-Stanojevic (Belgrado universitetas) – sveikatos technologijų ekonominį vertinimą, o Oana Cioanca ir Monica Hancianu (Rumunija) – fitoterapijos galimybes stresui valdyti.
Įdomios diskusijos vyko Farmacijos istorijos sekcijoje. Vilniaus medicinos draugijos narės docentė Dalia Triponienė ir Birutė Karnickienė perskaitė pranešimą apie Vilniaus vaistininkus – farmacijos mokslo pradininkus. Dr. Birutė Railienė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) sudomino klausytojus pasakojimu apie žymaus Vilniaus Medicinos draugijos steigėjo, Vilniaus universiteto profesoriaus Andriaus Sniadeckio (1768–1838) gyvenimą, darbą, palikimą ir jo atminimui skirtą veiklą. Nuo 2012 – ųjų kasmet vyksta A. Sniadeckio skaitymai, verčiami ir spausdinami žymiausi A. Sniadeckio kūriniai, įsteigta A. Sniadeckio stipendija, rengiamos konferencijos.
Garsių Vilniaus universiteto profesorių tema buvo pratęsta Tatjanos Zablotskajos iš Baltarusijos pranešime apie Johaną Frydrichą Volfgangą, jo gyvenimą, mokymąsi pijorų vienuolyne Ščiučine ir darbą ten buvusioje vaistinėje. Dalyviai taip pat išklausė informaciją apie įvairių šalių asociacijų veiklą, etnofarmacinius tyrinėjimus Žemaitijoje ir kitas mokslo istorijos naujienas.
Konferencijoje daug dėmesio buvo skirta ne tik farmacijos istorijos temai. Aktyviai buvo aptariamos farmacijos mokslo ir vaistininko profesijos perspektyvos. Vyko Tarptautinis studentų forumas, kuriame dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos farmacijos studentai, sutelktu darbu parodę, kad jaunystė ir veržlumas yra geras pagrindas ateičiai. Jaunieji vaistininkai gausiai susirinko į apskritojo stalo diskusiją „Vaistininko profesijos pasirinkimas: šių dienų iššūkiai“, kurioje buvo kalbama apie vaistininko profesijos pasirinkimo motyvus, vaistininko veiklos kasdienybę, profesinio prestižo palaikymą, plačias vaistininko profesijos darbo galimybes.
Diskusijoje dalyvavo buvę LSMU Farmacijos fakulteto absolventai – vaistininkas, fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius, VDU profesorė Birutė Obelenienė, LRS Seimo nario patarėja Birutė Karnickienė, „Geriausias metų vaistininkas – 2018“ finalininkė Inga Norkienė, Europos medikamentų pramonės asociacijos (Belgija) generalinė direktorė Jūratė Švarcaitė, papasakojo apie šios profesijos pasirinkimo motyvus, darbinės veiklos ypatumus ir atsakė į žingeidžių studentų klausimus.
Doc. Dalia Triponienė, Birutė Karnickienė
Gintauto Drakšo nuotr.
———————————————————————————
Vilniaus vaistininkai – farmacijos mokslo pradininkai
Dalios Triponienės ir Birutės Karnickienės pranešimas
Vilniaus medicinos draugija įkurta 1805 m. Tarp jos steigėjų buvo trys vaistininkai – Karlas Vagneris, Jonas Frederikas Volfgangas (vėliau tapęs profesoriumi) ir Georgas Gutas. Vilniaus medicinos draugijos įstatų, parengtų 1806m., pirmasis paragrafas skelbė ,,Vilniaus medicinos draugija rūpinsis medicinos, chirurgijos ir vaistininkystės reikalais. Draugijos uždavinys – sutelkti pastangas, kad būtų tobulinami šie mokslai.“ Vilniaus medicinos draugijos įkūrėjas J. Frankas juokaudavo, kad vaistininkas esąs trijų profesijų – pirklio, artisto ir literato – junginys. 1807 m. vaistininkai tapo Vilniaus medicinos draugijos nariais. Jie buvo priskirti mokslininkų luomui ir veikė išvien su gydytojais kaip jų padėjėjai.
J. Volfgango iniciatyva Vilniaus medicinos draugija 1819 m. įsteigė atskirą farmacijos skyrių. Tokiu būdu draugija pakėlė farmacininkų autoritetą visuomenės akyse. Įsteigti Farmacijos skyrių paskatino dvi aplinkybės. Vilniaus farmacininkai per 10 metų jau buvo paskelbę nemažai vertingų darbų. Be to, Peterburgo farmacininkai išreiškė norą Vilniaus farmacininkus priimti į savo draugiją. Tuomet profesorius Volfgangas pasiūlė 10 taisyklių, pagal kurias galėtų būti įsteigtas Vilniaus medicinos draugijos Farmacijos skyrius, kurio tikslas – sudaryti geresnes sąlygas farmacijos mokslo raidai ir pagerinti ligonių gydymą.
Pirmasis farmacijos skyriaus posėdis įvyko 1819 m. birželio 3 d. Vilniaus universiteto aktų salėje. Valdybos pirmininku buvo išrinktas G. Gutas, sekretoriumi F. Velkas, vėliau – K. Vagneris, o iždininku – M. Šulcas. Farmacijos skyriaus nariai chemiškai tyrė medžiagas, įeinančias į vaistų sudėtį, mineralinius vandenis, teikė informaciją apie laboratorijose atliktų tyrimų rezultatus, tobulino vaistų ruošimo būdus, ieškoti užsieninių vaistų pakaitalų, tyrė vaistingųjų medžiagų kokybę ir apie tai informuodavo vaistininkus, rengti užsienio farmacinės spaudos apžvalgas.
Pirmaisiais metais įvyko 11 posėdžių. Daug dėmesio buvo skiriama vaistų kokybei, jų priemaišoms ir falsifikatams nustatyti. Protokolai rodo, kad beveik kiekviename posėdyje būdavo pranešama apie Vilniuje ar kitur pasirodžiusius abejotinos vertės preparatus. Aktyviausi Farmacijos skyriaus nariai buvo J. Volfgangas, 1818-1822 metais skaitęs dešimt pranešimų, K. Vagneris, 1818-1819 metais perskaitęs keturis pranešimus.
J. Volfgango iniciatyva 1820 metais Farmacijos skyrius išleido leidinį ,,Vilniaus farmacijos darbai“ (,,Pamiętnik farmaceutyczny Wilenski“). Tai buvo pirmasis periodinis farmacijos žurnalas Rusijos imperijoje. Čia buvo skelbiami ir draugijos posėdžių protokolai. 1822 metais pradėtas leisti bendras Vilniaus medicinos draugijos leidinys ,,Medicinos, chirurgijos ir farmacijos dienynas“ (,,Dziennik medycyny, chirurgii i farmacyi“). Iki 1830 metų išėjo trys tomai (1822, 1824, 1830). Juose publikuota daug farmacininkų darbų. Jie užėmė beveik trečdalį visų tomų. Po 1931 metų sukilimo buvo uždrausta jį leisti.
Pirmasis vaistininkų ir farmacijos istoriją parašė prof. J. Volfgangas. Savo leidinį 1855 m. jis atsiuntė Vilniaus medicinos draugijai jos 50-čio proga.