Moksleivių mokymosi rezultatus analizuojantys ir apibendrinantys žurnalo „Reitingai“ ekspertai dar kartą patvirtino – mažėjantis abiturientų skaičius ir prastas jų pasirengimas studijoms aukštųjų mokyklų vadovus verčia griebtis už galvų.
Nepakankamas parengimo lygis mokyklose
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas Nerijus Varnas pastebi, kad jau keletą metų nekokybiškas moksleivių parengimas studijuoti aukštosiose mokyklose itin atsiliepė šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatams. „Šiemet dėl netinkamo moksleivių pasirengimo labiausiai nukentėjo kolegijos. Kasmet griežtėjantys reikalavimai stojantiesiems aukštųjų mokyklų duris leido praverti tik geriausiems. Labai džiugu, kad studijuoti atėjo labiau motyvuoti jauni žmonės, tačiau kartu pamatėme, kad nemaža dalis Lietuvos abiturientų neatitinka net minimalių reikalavimų, todėl nebuvo priimti į aukštąsias mokyklas, kurios laikėsi įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų studijuoti valstybės finansuojamose ar savo lėšomis finansuojamose studijų vietose.
Jei imtume geriausius pasaulinius pavyzdžius, tai, pavyzdžiui, Suomijoje skaičiuojama, kad skirtingų miestų ir regionų mokyklų moksleivių parengimo skirtumai studijoms aukštosiose mokyklose ne didesni nei 8 proc., bendras Europos vidurkis yra apie 30 proc., tačiau Lietuvoje šis procentas gali siekti vos ne 100 proc. Situacija yra ypač sudėtinga mūsų šalies regionuose ir kaimo vietovėse. Prastai pasirengę ir tik vieną mokyklinį egzaminą išlaikę moksleiviai netenka galimybės siekti aukštojo išsilavinimo. Matydami šią problemą, dar rugpjūtį vykusioje diskusijoje su švietimo, mokslo ir sporto ministru siūlėme kelti reikalavimus brandos atestatui įgyti ir įvesti bent vieną ar du privalomus valstybinius egzaminus, kurie priverstų pasitempti tiek moksleivius, tiek ir mokyklas. Tai galėtų būti valstybinis matematikos ir (ar) lietuvių kalbos egzaminai. Tačiau į tokius LKDK siūlymus neatsižvelgta.
Šiandien yra planuojama padidinti valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir taip priimti daugiau norinčiųjų studijuoti. Deja, kai kuriose srityse visi, kurie atitinka minimalius kriterijus ir nori rinktis tą kryptį, ir taip gauna valstybės finansavimą. Konkursas į tokias vietas siekia 0,6 ar 0,8 norinčio į vieną vietą. Tai reiškia, kad ir šiandien į tokias vietas nėra konkurencijos, o padidinus vietų skaičių, niekas nesikeis, nes atitinkančių reikalavimus studijuoti ir norinčių rinktis valstybei ar verslui reikalingas studijų kryptis tiesiog nėra. Ir kaip jų bus, jei beveik 3000 šių metų abiturientų neišlaikė valstybinio matematikos egzamino.“
LKDK prezidento nuomone, būtini kompleksiškesni sprendimai ir kryptinga moksleivių orientacija karjerai. Būtina parodyti, koks yra įvairių sričių specialistų poreikis, kur yra potencialas auginti save karjeros kontekste. Taip pat svarbu tinkamu laiku įsivertinti, kokius egzaminus laikyti, kaip planuoti savo ateitį. Reikalinga tam tikra kritinė išsilavinusių piliečių dalis, kuri dabar dar pakankama, tačiau sparčiai mažėja. „Pereinamuoju laikotarpiu net galėtų būti papildomi balai, skiriami tiems, kurie renkasi verslui ir viešajam sektoriui reikalingas profesijas. Siūlomas „nemokamo bakalauro“ modelis daug nesiskiria nuo dabar esančio, išskyrus tai, kad planuojama skirti daugiau valstybės finansuojamų vietų. Tačiau greičiausiai ir toliau išliks už aukštąjį mokslą mokantys ir nemokantys studentai bei studijų sąnaudų neatitinkantys krepšeliai“, – svarsto LKDK prezidentas.
Rinką iškreipia ir minimalios kartelės nesilaikymas
Šiais metais studijas kolegijose pasirinko 23 proc., t. y. 8606 stojantieji, o universitetus rinkosi 29 proc. – 10 696 stojantieji. Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus, per metus sumažėjo 7 proc., brandos atestatus gavusių profesinio mokymo įstaigų absolventų sumažėjo net 12 proc., bet ir baigusieji pastarąsias yra neparengti siekti aukštojo išsilavinimo (šiemet jų įstojo tik 1 proc.). Deja, į aukštąsias mokyklas buvo priimta ir tokių studentų, kurie neatitiko nustatytų minimalių reikalavimų stojantiesiems. Dėl to yra iškreipiama situacija: dalis universitetų surenka kolegijų studentus, o kai kurios kolegijos, dažniausiai privačios – profesinių mokyklų kontingentą. Aukštosios mokyklos, veikiamos trumpalaikės finansinės naudos, laužo susitarimus ir verčia sąžiningai reikalavimų besilaikančias institucijas galvoti, ar verta tą daryti. Juk paprasčiau priimti kelis šimtus ar beveik tūkstantį neįveikiančių kartelės stojančiųjų ir gauti tais metais didesnę finansinę naudą.
„Dalis kolegijų nukentėjo dėl panašių veiksmų ir augančių reikalavimų, todėl priėmė gerokai mažiau pirmakursių, lyginant su ankstesniais metais. Keista, kad kai kurios aukštosios mokyklos savo pasirinkimą nesilaikyti įsipareigojimų motyvuoja tuo, kad bando gelbėti situaciją ir parengti kuo daugiau inžinerinių bei technologinių krypčių specialistų, tačiau tuo pačiu metu kartelę sumažina ir socialiniuose moksluose. Galiausiai, labai svarbu suvokti, kokią žinutę moksleiviams siunčia tokios aukštosios mokyklos. Jei vienur kartelė bus per aukšta, stengtis nereikės, nes atsiras tokių, kurių standartai bus žemesni ir ten bus galima studijuoti, svarbu, kad susimokėtų“, – mano LKDK prezidentas N. Varnas.
Pasak jo, nors situacija aukštajame moksle yra sudėtinga, visgi galima pasidžiaugti verslo atstovų požiūriu į kolegijas. „Nors šiais metais pagal pirmakursių pasirinkimą kolegijos gavo mažiau dėmesio, tačiau matome, kad stojančiųjų pirmuoju pageidavimu prašymuose daugiausia nurodytos aukštosios mokyklos, LAMA BPO duomenimis, antroje ir trečioje dešimtuko vietose, po Vilniaus universiteto, rikiuojasi didžiosios Vilniaus ir Kauno kolegijos. Tai įrodo, kad stojantieji vertina praktika grįstų studijų naudą ir glaudų ryšį su verslu.
„Reikia nepamiršti, kaip svarbu išlaikyti binarinės aukštojo mokslo sistemos balansą ir nenukrypti į kurio nors sektoriaus pusę bei įvertinti absolventų parengimo sąnaudas ir pridėtinę vertę, kurią jie kuria. Tai ypač svarbu planuojant ir skirstant biudžeto lėšas bei formuojant aukštojo mokslo politiką“, – sako LKDK prezidentas N. Varnas.
Tomas Ruseckas
Parengta pagal Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos pranešimą