Sumažinta rinkimų kartelė. Priimtomis Seimo rinkimų įstatymo pataisomis įtvirtinta, kad partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 3 proc. (šiuo metu – 5 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. (šiuo metu – 7 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Įstatyme įtvirtinta, jeigu už sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti, skirstant mandatus, įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausia rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas ir toliau iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Balsavime registravosi 71 Seimo narys. Už pataisas balsavo 60, prieš – vienas, susilaikė 8 parlamentarai.
2021-ieji paskelbti Marijos Gimbutienės metais. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. sausio 23 d. sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtoja Marija Gimbutienė, 2021-uosius nusprendė paskelbti Marijos Gimbutienės metais.
Marija Gimbutienė buvo archeomitologijos pradininkė, mokslininkė, padėjusi pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai. Priimtu dokumentu įvertinama išskirtinė jos asmenybė ir jos darbų įtaka Lietuvos archeologijai, antropologijai, archeomitologijai – naujai mokslo šakai, sujungusiai archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą.
Seimas Vyriausybei pasiūlė iki 2020 m. spalio 1 d. parengti Marijos Gimbutienės metų programą ir 2021 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.
Paskirta Laisvės premija. Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijų komisijos sprendimu, nutarė 2019 metų Laisvės premiją paskirti Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai. Šis sprendimas priimtas, atsižvelgiant į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Laisvės premija rezistentui, politiniam kaliniui, Lietuvos „Atgimimo“ metraštininkui A. Kentrai bus įteikta Laisvės gynėjų dieną – 2020 m. sausio 13-ąją.
Įstatymu įteisintas ugdymasis namuose. Seimo priimtais Švietimo įstatymo papildymais nuo kitų metų birželio 1 d. įteisintas ugdymasis šeimoje. Nustatyta, kad vaikas jo paties ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas būti ugdomas (ugdytis) šeimoje. Pasirinkus ugdymąsi šeimoje, vaiko iki 14 metų tėvai (globėjai, rūpintojai) arba vaikas nuo 14 iki 18 metų ir pasirinkta mokykla sudaro mokymo sutartį. Ugdantis šeimoje įgytas išsilavinimas prilyginamas mokykloje įgytam išsilavinimui.
Prieš sutarties dėl vaiko ugdymosi šeimoje sudarymą mokykla, pasitelkdama reikalingus specialistus, įvertina ugdymosi šeimoje sąlygas, vaiko brandos ir žinių lygį. Taip pat nustatyta, kad tokius mokinius konsultuos, mokomąja medžiaga aprūpina, mokymosi pažangą ir pasiekimus, socializacijos poreikio užtikrinimą periodiškai vertina mokykla, su kuria sudaryta mokymo sutartis.
Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarką nustatys Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Priešmokyklinukams ir pirmokams bus tiekiamas nemokamas maitinimas. Nuo 2020 m. pradžios bus pradėti tiekti nemokami pietūs priešmokyklinukams savivaldybių pasirinktose bendrojo ugdymo mokyklose, o nuo kitų metų rugsėjo nemokamus pietus gaus visi Lietuvos priešmokyklinukai ir pirmokai. Pagal Seimo priimtus įstatymo pakeitimus, pirmajame etape nuo sausio iki rugpjūčio pietūs priešmokyklinukams bus patiekiami švediško stalo principu. Kaip anksčiau yra minėjęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, sprendimą dalyvauti šiame etape jau yra išreiškusios 49 savivaldybės ir 251 mokykla (apie 4,5 tūkst. mokinių).
2020 m. nemokamus pietus papildomai gaus apie 49,6 tūkst. mokinių. Taip siekiama užtikrinti sveikesnę mitybą didesniam vaikų skaičiui, mažinti socialinę atskirtį ir jauniausių mokinių diferenciaciją. Šiuo metu nemokamas maitinimas užtikrinamas tik vaikams iš nepasiturinčių šeimų, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 183 eurų, neįskaičiuojant vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Kitąmet pajamų riba, nuo kurios priklausys nemokamas maitinimas, pakils iki 187,5 euro.
Preliminariais skaičiavimais, 2020 m. priešmokyklinukų ir pirmokų nemokamiems pietums papildomai reikės apie 8,6 mln. eurų, vėliau kasmet papildomai – apie 17,4 mln. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai, savivaldybių institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. privalės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Padidinti biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Seimas nusprendė nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. padidinti bendrojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus. Parlamentas taip pat padidino minimaliuosius biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, siekdamas, kad nuo 2020 m. sausio 1 d., MMA nustačius 607 eurus ir pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį – 176 eurus, jų dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA ir atitiktų Darbo kodekso nuostatą, kad minimalusis darbo užmokestis – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą.
Įstatyme nuo metų pradžios bus naikinamos švietimo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ribos, paliekant maksimalius koeficientus. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nuo 2020 m. sausio 1 d. bus taikomi pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, atitinkantys šiuo metu jiems nustatytas maksimalias koeficientų ribas. Viešojo ir biudžetinio sektoriaus darbuotojams taip pat aktualu, kad pastovioji pareiginės algos dalis sudarys didesnę dalį nei kintamoji. Dėl šios priežasties didinami maksimalūs pareiginės algos koeficientai, bet mažinama kintamoji pareiginės algos dalis, kuri galės siekti nebe 50 proc. nuo pastoviosios dalies, o 40 proc. Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovų ir atlikėjų kintamoji algos dalis galės siekti iki 160 proc. nuo pastoviosios algos dalies, o ne 200 proc., kaip buvo anksčiau.
Valstybės tarnautojų, pareigūnų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis didės iki 176 eurų. Seimas 3 eurais (iki 176 eurų) padidino pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas, skaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, politikų, biudžetinių įstaigų darbuotojų ir teisėjų darbo užmokestį. Dėl tokio dydžio suderėta ir liepos 10 d. pasirašytoje Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje.
„Nustačius minėtą dydį, valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Konstitucinio Teismo teisėjų, karių darbo užmokestis (atlyginimai) ir kitos teisės aktuose nustatytos išmokos padidėtų nuo 12 iki 96,90 euro. Tam 2020 metų valstybės biudžeto projekte numatyta 60 mln. eurų“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte. Pareiginės algos bazinio dydžio didinimas palies apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus tarnautojų ir darbuotojų. 2019 m. pareiginės algos bazinis dydis siekia 173 eurus.