Parlamentarai prašo įamžinti generolo Povilo Plechavičiaus atminimą. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Povilas Urbšys, Stasys Tumėnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, Kultūros ministeriją ir Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisiją, prašydami svarstyti galimybę 2020 m., kai bus minimos 130-osios generolo Povilo Plechavičiaus gimimo metinės, įamžinti jo atminimą ir nuopelnus Lietuvai.
„Generolo P. Plechavičiaus drąsa ir ryžtas nutiesė kelius į dešimtmetį trukusią pokario rezistenciją, jos kovas už laisvę ir nepriklausomybę, o per jas – ir į šių dienų Lietuvos nepriklausomybę“, – sakė L. Kasčiūnas.
P. Urbšio teigimu, P. Plechavičius narsiai kovėsi su raudonarmiečiais, bermontininkais ir lenkų kariuomene. Už tai buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi. 1944 m. ėmėsi kurti Vietinę rinktinę. Į Lietuvos vietinę rinktinę, vadovaujamą generolo P. Plechavičiaus, įstojo 7 tūkst. vyrų. Kai vokiečiai norėjo ją išsiųsti į Rytų frontą, generolas kategoriškai atsisakė tai daryti, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos vietinė rinktinė svetimų karų nekariaus. „Būtent P. Plechavičiaus dėka tūkstančiai vyrų išvengė beprasmės mirties ginant svetimos valstybės interesus, daugelis jų papildė Lietuvos partizanų gretas. P. Plechavičiaus pastangos kurti karių formuotę nacių okupacijos sąlygomis byloja apie tautos norą priešintis, siekti nepriklausomybės. Nepaisant netekčių, generolo puoselėta savanorystės ir ištikimybės laisvei idėja pasiekė ir mūsų dienas“, – dėstė Seimo narys.
L. Kasčiūnas pažymėjo, kad generolas P. Plechavičius – mūsų tautos ryžto, ištvermės ir kovų dėl laisvės simbolis. „Deja, šiandien turime apgailestauti, kad kariniai ir patriotiniai Povilo Plechavičiaus nuopelnai nėra tinkamai įvertinti. Todėl prašome apsvarstyti galimybę 2020 m., kai bus minimos 130-osios generolo P. Plechavičiaus gimimo metinės, įamžinti jo atminimą ir nuopelnus Lietuvai“, – komentavo Seimo narys.
Seimas padidino bankų pelno mokesčio tarifą. Seimas pritarė Pelno mokesčio įstatymo pataisoms, įtvirtindamas, kad kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (išskyrus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą ir praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą), apmokestinamas taikant 5 proc. papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio tarifą. Papildomu kredito įstaigų pelno mokesčiu nebus apmokestinama nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno dalis, neviršijanti 2 mln. eurų. Šiuo metu bankams yra taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.
Priimtomis pataisomis nustatyta platesnė turto perkėlimo apmokestinimo tvarka ir taisyklės, siekiant užtikrinti, kad įmonių pelnas būtų apmokestinamas ten, kur sukuriama vertė. Įstatyme įtvirtinta, kad turto iškėlimo, perkėlimo iš Lietuvos atveju bus sumokamas mokestis nuo Lietuvoje sukurtos turto vertės, taikant tokias pat apmokestinimo taisykles, kaip ir turto pardavimo atvejais, tai yra bus apmokestinamas iškelto, perkelto turto ekonominės vertės prieaugis.
Įstatyme reglamentuota, kas yra laikoma mokestinės tvarkos neatitikimu. Kaip projekto pristatymo metu sakė finansų ministras Vilius Šapoka, „siekiama neutralizuoti skirtingų valstybių taikomų pelno apmokestinimo taisyklių skirtumų poveikį pelno mokesčio bazei, nustatomos taisyklės dvigubo pajamų neapmokestinimo atvejų eliminavimui, kai tas pats mokėjimas vienoje valstybėje atskaitomas iš pajamų, o kitoje neapmokestinamas, arba atskaitomas
iš pajamų abiejose valstybėse“.