VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA
2019 m. gruodžio 6 d.
Lietuvos Respublikos Prezidentui
Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetui
Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Diskusijos, skirtos aktualiai aukštojo žemės ūkio mokslo ir universitetinių studijų situacijai šalyje aptarti, dalyviai, išklausę Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, VDU, LSMU, socialinių partnerių pateiktą informaciją apie nerimą keliančias studentų priėmimo į VDU, LSMU bei kitas aukštąsias mokyklas ir parengimo į šias studijas bendrojo lavinimo mokyklose tendencijas ir žemės ūkio specialistų poreikį, taip pat vis didėjančią atskirtį tarp gimnazijas baigusių miesto ir kaimo mokinių žinių lygio,
konstatuoja: VDU, LSMU ir kitos aukštosios mokyklos yra pajėgios svariai prisidėti prie Lietuvos žemės, miškų ir vandens ūkio bei kaimiškųjų regionų socialinio ekonominio vystymosi, tradicinio kraštovaizdžio ir gamtinės aplinkos išsaugojimo, klimato kaitos problemų sprendimo;
atkreipia dėmesį į grėsmę, kad dabartinė valstybės politika, didelį dėmesį sutelkusi į technologinę plėtrą ir mažai jo skirdama žemės ūkio raidai, gali greitai sumenkinti turimą šalies žemės ūkio mokslo ir studijų potencialą. Dėl to galime laukti ir ryškėjančio šalies regionų socialinės atskirties paaštrėjimo, augančios emigracijos iš regionų ir darbo jėgos kokybės blogėjimo. Labai tikėtina, kad sumenks ir šalies žemės ūkio mokslo indėlis į klimato kaitos problemų prevenciją;
išreiškia nerimą dėl kylančio pavojaus, kad, mažėjant specialistų su aukštuoju išsilavinimu rengimui, vis dar auganti žemės ūkio rinka ne tik negaus jau šiandien trūkstamų ir jos augimą palaikančių aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistų, bet ir gali greitu laiku prarasti dalį didelę kompetenciją turinčių pedagogų, gebančių perteikti naujausius žemės ūkio mokslo pasiekimus į rinką įsiliejančiai jaunų specialistų kartai. Dėl to potencialiai didės šalies žemės ūkio verslų technologinis atsilikimas nuo kaimyninių ir kitų Europos Sąjungos valstybių, gerokai sumažės galimybės stebėti ilgalaikius aplinkos pokyčius ir siūlyti šalies žemės ūkio bei kaimo ilgalaikei raidai reikalingus sprendimus. Dabartinė priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema neleidžia motyvuotiems, turintiems noro ir galimybių gyventi bei dirbti kaime, tačiau neturintiems aukšto stojamojo balo, kaimo vaikams mokytis žemdirbiškų specialybių aukštosiose mokyklose;
pastebi, kad dėl išskirtinės žemės ūkio mokslų situacijos, kai žemės ūkio aukštasis mokslas yra tik universitetinis ir iš esmės neliko koleginio lygio, šiuo metu taikomas stojimo balas yra per aukštas. Todėl būtina peržiūrėti stojamojo balo nustatymo principus ir atrasti galimybes įstoti moksleiviui, turinčiam mažesnį balą, suteikiant jam trūkstamas bei būtinas profesines žinias universitete, kad jis galėtų pradėti arba tęsti jau šeimos ūkyje pradėtą profesinę veiklą;
išsako kritiką, kad nuolatinis vadovavimasis neteisinga ir nepatikima informacija iškreipia realios žemės ūkio ir švietimo situacijos suvokimą, todėl tyrimų paslaugų užsakymas iš tų subjektų, kurie iki šiol teikė iškreiptą ir rinkos realybės neatitinkančią informaciją, gresia neigiamomis pasekmėmis žemės ūkio ir viso švietimo ilgalaikei raidai. Skaičiai neturi būti pritraukiami prie sprendimo – sprendimai turi būti grindžiami teisingais skaičiais;
pripažįsta, kad žemės ūkio šakos ir jo svarbos sumenkimas gali sukelti grėsmes nacionaliniam saugumui, nes, mažėjant žemės ūkio gamybai, mažės šalies galimybė pačiai apsirūpinti maisto produktais, didės priklausomybė nuo užsienio, taip pat mums nedraugiškų šalių rinkų. Todėl, iškilus krizinei situacijai, šalis bus labiau pažeidžiama.
Diskusijos dalyviai kreipiasi į Lietuvos valstybės institucijas ir ragina jas daugiau dėmesio skirti skubiam aukštųjų žemės ūkio studijų problemų sprendimui ir kviečia visas šalies ministerijas bei joms pavaldžias institucijas bendradarbiauti. Diskusijos dalyviai Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlo:
Sudaryti jaunimui realias galimybes rinktis žemdirbiškas ir kitas kaimui reikalingas profesijas, jas populiarinti, o jauniems specialistams, įgijusiems profesiją, suteikti palankias būsto įsigijimo sąlygas kaimiškuose regionuose.
Vykdyti kryptingas visuomenės informavimo kampanijas apie žemės ūkio svarbą šalies socialinei, ekonominei ir aplinkos raidai, pabrėžiant žemės ūkio specialistų poreikį.
Periodiškai vykdyti žemės ūkio specialistų poreikio stebėseną ir prognozę.
Su žemės ūkiu susijusias studijų programas priskirti valstybės reguliuojamoms,
t. y. pagal specialistų poreikį įteisinti ir suformuoti valstybės užsakymą atskiroms studijų kryptims bei programoms.
Kasmet, pagal sutartis su aukštosiomis mokyklomis, numatyti lėšas valstybės užsakymo vykdymui.
Valstybės užsakymo pagal sutartis su aukštosiomis mokyklomis atveju, patikėti pačioms aukštosioms mokykloms vykdyti motyvuotų ir gabių jaunuolių atranką ir teikti pagalbą mažiau pasirengusiems kaimiškųjų regionų moksleiviams studijuoti aukštosiose mokyklose.
Diskusijos dalyvių vardu
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas S. Vaitkevičius
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas R. Povilaitis
Vytauto Didžiojo universiteto profesinės sąjungos pirmininkas M. Sirutavičius
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesinės sąjungos pirmininkė D. Majienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesinės sąjungos tarybos narys A. Stimbirys
Kauno technologijos universiteto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas V. Juodagalvis
Lietuvos sporto universiteto profesinės sąjungos pirmininkas A. Zuoza
Kauno kolegijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė V. Skeruvienė
Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas J. Jasaitis