Pernai Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, „Lietuvos energija“ (dabar „Ignitis“) ir „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas“ pasirašė Lietuvos švariųjų technologijų klasterio steigimo sutartį. Sutelkę žinias ir patirtį iš skirtingų sričių, klasterio nariai bendradarbiauja kurdami ir plėtodami švariąsias technologijas bei diegdami tvarios veiklos sprendimus. „Lietuva – viena iš nedaugelio išsivysčiusių šalių, kuri ligi šiol neturėjo švariųjų technologijų srityje veikiančių ar jas diegiančių įmonių santalkos“, – sako naujojo klasterio koordinatoriaus „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas“ direktorė Laima Kaušpadienė.
Apibūdinkite šio klasterio veiklą.
Lietuvos švariųjų technologijų klasteris vienija šioje srityje veikiančias įmones, mokslo ir studijų institucijas bei kitus subjektus, telkiančius savo profesines žinias, įgūdžius, dalykinius ryšius, reputaciją ir patirtį, siekdamas bendrų tikslų, susijusių su narių konkurencingumo didinimu ir Lietuvos, kaip švariųjų technologijų valstybės, įvaizdžio stiprinimu. Siekiame didinti švariųjų technologijų sričių integraciją, stiprinti aukštą pridėtinę vertę turinčių sprendimų paiešką, didinti klasterio narių bei viso Lietuvos švariųjų technologijų sektoriaus konkurencingumą. Kuriame verslo, mokslo, mokymo ir kitų paslaugų sričių narių bendradarbiavimo tinklą, skatinantį inovacijų diegimą ir investicijų pritraukimą, vidinius ir išorinius partnerių ryšius.
Kaip atrodome pasauliniame kontekste?
Lietuva atrodo gana gerai tiek nacionalinės politikos, tiek ir verslo kontekste. Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje iki 2050 m. numatyta prisitaikymo prie klimato kaitos bei jos švelninimo politika ir nustatyti privalomi trumpalaikiai (iki 2020 m.), vidutinės trukmės (iki 2030 ir 2040 m.) bei ilgalaikiai (iki 2050 m.) prisitaikymo prie klimato kaitos uždaviniai. 2018-ųjų pabaigoje buvo parengtas Integruotas nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas. Jame išskiriami ir iššūkiai: sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 9 proc., seną automobilių parką pakeisti į naujesnį ir efektyvesnį bei alternatyviu kuru ar elektra varomas transporto priemones.
Pastaraisiais metais švarių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje išaugo ir mūsų valstybė jau pasiekė savo tikslą – 23 proc. atsinaujinančios energijos dalį galutiniame energijos suvartojime iki 2020 m. Pagal birželio mėnesį Eurostato paskelbtus duomenis, Lietuva yra daugiausia plastiko perdirbanti valstybė visoje Europos Sąjungoje – perdirbame net 74,4 proc. plastiko.
Išaugo investicijos į žemės ūkio ir maisto, pažangių medžiagų ir transporto sektorius. Pastarasis dabar yra pirmaujantis švariųjų technologijų sektorius. Reikia pasidžiaugti jaunimo susidomėjimu tvaraus verslo kūrimu. Tai rodo „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko“ vykdomos programos.
Koks klasterio vaidmuo, siekiant pristabdyti klimato kaitą ir sprendžiant kitas aplinkosaugos problemas?
Klimato kaita yra sunkiai sustabdomas procesas. Dabar daugiausia kalbama apie klimato kaitos sukeltų padarinių mažinimą ir prisitaikymą prie vykstančių pokyčių. Europos Komisija valstybėms narėms kelia ilgalaikį tikslą – neutralizuoti poveikį klimatui. Klasteris gali pasiūlyti technologijas, kurios padėtų siekti užsibrėžtų tikslų. Didžioji dalis klasterio narių yra mokslinius tyrimus ir technologinę bei eksperimentinę veiklą vykdančios įmonės ir organizacijos, kurios, dirbdamos išvien su verslu, gali pasiūlyti sprendimus, ne tik darančius poveikį Lietuvai, bet ir pritaikomus globalioje aplinkoje.
Socialinė atsakomybė ir tvarios aplinkos siekis. Ar tai tampa verslo sėkmės garantu?
Pagal Pasaulinį švariųjų technologijų indeksą didžiausias proveržis prognozuojamas atsinaujinančios energijos šaltinių, žemės ūkio ir maisto, žiedinės ekonomikos ir mobilumo srityse. „McKinsey & Co“ duomenimis, pasaulinė su energija susijusi anglies dvideginio ir kitų teršalų emisija viršūnę pasieks 2024 m., o 2050-aisiais sumažės 20 proc. Išlaidos, susijusios su energijos saugojimu, iki 2025 m. gali sumažėti iki 70 proc. Mažmeninio vartojimo rinkoje kasmet išmetamų plastiko medžiagų vertė pasaulio mastu siekia 2,6 trilijono dolerių. Prognozuojama, kad su plastiko perdirbimu susijęs pasaulinis metinis pelnas 2030 m. gali pasiekti 55 milijardus dolerių. Įvertinus naujausias tendencijas, prognozuojama, kad daugiau dėmesio bus skiriama tokioms ekosistemoms, kaip išmanieji miestai.
Švariųjų technologijų sektoriaus ekonominės prognozės yra labai optimistinės. Didėjant technologinei pažangai, daugelis technologijų smarkiai atpigs ir padidės jų paklausa. Vien atsinaujinančios energetikos sektoriuje prognozuojamos didesnės nei 10 trilijonų dolerių vertės investicijos iki 2050 m.
Kova su klimato kaita ir ekonomikos augimas yra glaudžiai susiję veiksniai. Europos Komisijos neseniai paskelbtoje 2019 metų apžvalgoje „Europos užimtumo ir socialinės tendencijos“ teigiama, kad perėjimas prie taršos anglies dvideginiu nedidinančios ekonomikos leis padidinti darbo vietų skaičių. Tai turės įtakos darbo rinkos struktūrai ir darbo vietų paskirstymui. Tikimasi, kad iki 2030 m. vien Europos Sąjungoje bus sukurta 1,2 milijono naujų darbo vietų.
Apžvalgoje teigiama, kad šiuo metu užimtumo lygis Europos Sąjungoje yra didžiausias istorijoje. Tai gera pradinė pozicija, siekiant dar geresnių rezultatų, įgyvendinant socialinę politiką, visapusiškai išnaudojant „žaliojo augimo“ galimybes. Jei ir toliau bus nuosekliai investuojama į naujus, geresnius įgūdžius, aukštesnę kvalifikaciją ir socialines paslaugas, pagerės visų žmonių gyvenimo kokybė. Taigi, tiek socialinė atsakomybė, tiek ir verslo tvarių sprendimų paieška yra būtina kiekvienos organizacijos darbotvarkėje. Tai jau supranta ne tik didžiosios korporacijos, bet ir mažasis bei vidutinis verslas.
Kokius pagrindinius tikslus klasteris kelia sau ateityje?
Klasterio misija – didinti švariųjų technologijų sektoriuje veikiančių įmonių sukuriamą vertę nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais, skatinti bendradarbiavimą, vykdant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas. Vykdydami šią strategiją, tikimės, kad Lietuva taps švariųjų technologijų lydere Baltijos jūros regione.