„Valstybė gali užsibrėžti tikslą turėti du universitetus tarp 500 geriausių, bet neskirti jiems finansinės ir kitokios paramos. Nors valdininkams labai patinka reitingai, jie dažnai nesupranta, kaip jie veikia.
ir Vidurio Azijos skyriaus vadovė Zoya
Zaitseva. Jono Petronio nuotr.
Kiekvieno reitingo metodologija – skirtinga“, – pažymėjo Zoya Zaitseva, vadovaujanti Rytų Europos ir Vidurio Azijos skyriui organizacijoje „Quacquarelli Symonds“ (QS), kurios sudaromi universitetų reitingai laikomi vieni įtakingiausių pasaulyje. Ši ekspertė dalyvavo konferencijoje „QS in Conversation“, kuri pirmą kartą vyko Vytauto Didžiojo universitete Kaune.
Pasak Z. Zaitsevos, pasaulinio QS universitetų reitingo paskirtis yra padėti stojantiesiems pasirinkti universitetą, supažindinti juos su pasirinkimo galimybėmis ir užtikrinti, kad jų pasirinkta studijų kryptis atitiktų karjeros siekius. Būtent todėl reitingas remiasi ne tik objektyviais kriterijais, bet ir darbdavių apklausomis, kuriose jie prašomi įvertinti universitetus.
„Daugybei universitetų atrodo, kad reitingai turėtų remtis bibliometriniais duomenimis, tyrimų apimtimis, dėstymu. Tačiau universitetai yra pirmiausia skirti studentams, o juos domina karjera. Juk po studijų dauguma palieka akademinę bendruomenę ir išeina į „tikrąjį pasaulį“, todėl jiems reikia žinoti, ką darbdaviai galvoja apie vieną ar kitą instituciją“, – sakė QS atstovė.
Ar lėšos konkuravimui užtikrina aukštesnę poziciją?
Kalbėdama apie skirtingų reitingų subtilybes, ekspertė pabrėžė, kad kai kuriais atvejais jų didžiausias bendras reitingas, įvertinantis viso pasaulio universitetus, nėra naudingas, nes neapima visų dominančių kategorijų. Todėl QS siūlo pačius įvairiausius reitingus: absolventų įsidarbinamumo, atskirų specialybių, regioninius, aukštojo mokslo organizavimo ir kitus. Kai kuriuos kriterijus, kurie neįtraukti į kitus reitingus, vertina sistema „QS Stars“ – pavyzdžiui, universitetų infrastruktūrą.
„Gerai, kad skirtingi reitingai naudoja skirtingas metodologijas. Antraip visuose būtų tie patys lyderiai. Be to, kaip negali lyginti obuolių su kriaušėmis, taip negali lyginti Lietuvos ir JAV universitetų arba Lietuvos ir Mongolijos. Vyriausybės ir ministerijos turi suprasti, kokios metodologijos yra aktualios jų šalims, jų tikslams ir strateginiams prioritetams“, – aiškina Z. Zaitseva.
Kaip pavyzdį specialistė pateikė atvejį, kai valstybė neskiria daug lėšų konkuravimui tarptautiniu lygmeniu. Tuomet, norint pasiekti aukštas pozicijas, reikėtų koncentruotis į reitingus, kuriuose tarptautiškumas yra mažiau reikšmingas, pavyzdžiui, įsidarbinamumo arba regioninius. Politikų neišmanymas, ką reiškia ar ką matuoja vienas ar kitas reitingas, neretai gali sukelti problemų. „Rusija norėjo iki 2020-ųjų pasiekti geriausių universitetų šimtuką. Tačiau tai neįmanoma misija. Kai tai buvo paviešinta, aš taip ir pasakiau tuometiniam švietimo ministrui D. Livanovui, tačiau jis paaiškino, kad toks buvo „nurodymas iš viršaus“. Vėliau jiems visgi pavyko tą tikslą pakoreguoti, kad tai gali būti šimtukas ne universitetų, o atskirų specialybių reitinge. Tačiau tai pavyzdys, kaip reitingų nesupratimas paveikia politiką ir šimtus šalies universitetų, o tuomet tenka koreguoti mechanizmą, kad jis būtų logiškas“, – pažymi ekspertė.
Reitingų ABC
Pasaulinės organizacijos QS Rytų Europos ir Vidurio Azijos direktorė tikina, kad naudinga stebėti konkretaus universiteto pažangą, ne tik lyginant jį su kitais universitetais, bet ir žvelgiant į to paties universiteto rezultatus šiais ir ankstesniais metais. Kita vertus, bet kokius reitingus reikia vertinti atsargiai, neskubėti daryti didelių išvadų apie universitetų vertę, remiantis vien jais. Svarbiausia – suprasti, kas konkrečiai buvo vertinama. „Visuomet žiūrėkite į juos kritiškai. Turėkite omenyje, kokie yra vertinimo kriterijai, domėkitės, kodėl vienas ar kitas universitetas prarado pozicijas, kas jį aplenkė. Daugeliu atvejų tai bus universitetas iš šalies, kuri daug investavo į švietimą. Pavyzdžiui, Indijos. Apskritai imant, Indijos universitetai nėra laikomi nuostabiais, tačiau šios šalies valdžia labai daug investuoja į technologinius institutus, todėl statistiškai jie atitinka visus reikalavimus ir reitinguose kyla aukštyn“, – dėsto Z. Zaitseva.
QS atstovė pastebi, kad tarptautinis kontekstas visada yra svarbus, nes reitingai padeda stebėti, kaip universitetai vertinami užsienyje. Konkurencija yra naudinga net ir patiems geriausiems universitetams, tokiems kaip Masačusetso technologijos institutas, nes reikia nuolat judėti į priekį ir tobulėti. „Kaip rašė Lewisas Carrollis romane „Alisa stebuklų šalyje“, net ir norėdamas stovėti toje pačioje vietoje, turi labai greitai bėgti“, – citavo ekspertė.
Nors bendras pasaulinis QS universitetų reitingas yra labai populiarus, tačiau jį lenkia kitas šios organizacijos reitingas, kuriame vertinamos atskiros studijų kryptys. Pastarasis yra populiaresnis tiek pagal peržiūras internete, tiek pagal apklausas. Peržiūrų atotrūkis gana didelis – QS krypčių reitingo skiltis buvo peržiūrėta 22,4 mln. kartų, o bendrajam reitingui teko tik 13,2 mln. peržiūrų. „Studentams vis svarbesnis yra krypčių reitingas. Būtent studentas ir yra svarbiausias mūsų organizacijai. Mūsų rengta apklausa parodė, kad visuose regionuose, tiek Europoje, tiek JAV, Indijoje, Kinijoje ir kitur, naudingiausiu reitingu laikomas būtent šis, o ne bendrasis“, – apibendrino Z. Zaitseva.