Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijoje neseniai įvyko konferencija „Vilijampolė amžių sandūroje“, skirta Vilijampolės prijungimo prie Kauno miesto 100-mečiui paminėti.
atvadavime, sąjungos atminimo ženklą
Pranešimus skaitė: dr. Raimundas Kaminskas – „Vilijampolės laiko žemėlapis (1919–2019): asmenybės, įvykiai ir interpretacijos“, Žakas Gercas – „Vilijampolės žydų likimai“, Laima Baršauskienė – „Veterinarijos akademija – mokslo šviesulys istorinėje Vilijampolėje“, Stasė Mickutė – „Veršvų piliakalnis – Kauno ir Lietuvos etnopaveldas“, akademikas prof. Stasys Karazija – „Veršvų kraštovaizdžio draustinis – Vilijampolės gamtos vertybė“, Žilvinas Damijonaitis ir Diana Murauskienė – „Kauno Veršvų mokyklos istorija tarpukariu“. Konferencijoje pristatyta ir šių autorių parengta knyga „Veršvų gimnazijai – 100“. Dalyviai ir svečiai turėjo galimybę apžiūrėti valstybinio Kauno regiono archyvo, Vilijampolės moksleivių ir vietos bendruomenių parengtą kilnojamąją parodą. Renginio pabaigoje LSMU gimnazijos bei Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos mokiniai konferencijos dalyviams pristatė meninę programą. Ačiū renginio organizatoriui – etninio paveldo bendruomenei Kauno „Veršva“ (vadovė – Stasė Mickutė) už puikų renginį.
Vilijámpolė – Kauno vakarinė dalis prie Nemuno ir Neries santakos. Tai vienas seniausių Kauno priemiesčių. 1652 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas ir Vilniaus vaivada Jonušas Radvila pakvietė pirklius ir amatininkus atvykti į kuriamą Vilijampolės miestelį. 1774 m. čia pastatyta mūrinė sinagoga. 1791 m. Vilijampolė gavo turgaus privilegiją. Per 1830–1831 m. sukilimą prieš carinę valdžią Vilijampolę buvo užėmę sukilėliai. 1882–1941 m. čia veikė žydų religinė mokykla – Ješiva. 1891 m. pastatyti Kauno tvirtovės VIII forto įtvirtinimai. 1919 m. Vilijampolė prijungta prie Kauno.
1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, čia pradėjo kurtis įvairios pramonės įmonės, mokyklos ir visuomeninės organizacijos. 1923–1940 m. veikė Vaikelio Jėzaus draugijos padaliniai, kurie rūpinosi vaikų ir jaunimo socialine globa bei švietimu. 1924 m. atidaryta autobusų linija „Geležinkelio stotis–Vilijampolė“. 1930 m. pastatyta kūdikių prieglauda „Lopšelis“. 1932 m. pašventinta Šv. Juozapo bažnyčia. 1933–1938 m. čia įsikūrė Lietuvos veterinarijos akademija ir Bakteriologijos institutas. Nacių okupacijos metais (1941–1944) Vilijampolėje veikusiame Kauno gete buvo įkalinta apie 30 tūkst. žydų, kurių nemaža dalis vėliau išžudyta.
draustinis – Vilijampolės gamtos vertybė“ skaito
akademikas, prof. Stasys Karazija
Minėdami Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Prezidento Antano Smetonos metus ir remdamiesi istorijos šaltiniais, prisimename, kad Vilijampolėje valstybės vadovas A. Smetona lankėsi ne kartą. 1929 m. spalio 30 d. jis dalyvavo atidarant Petro Vileišio tiltą per Nerį, 1935 m. vasario 10 d. – Panerių gatvėje, atidarant S. Dariaus ir S. Girėno kultūros namus (šis pastatas neišliko), ir 1939 m. liepos 9 d. – atidarant Žemaičių plentą, prie plento pradžią žyminčio paminklinio obelisko ant Milikonių kalno.
Dr. Raimundas Kaminskas