Aukštųjų mokyklų mugėje vykusioje diskusijoje aptartas Lietuvos Respublikos Vyriausybės svarstomas siūlymas suvienodinti minimalius stojimų reikalavimus stojantiems į kolegijas ir universitetus.
Toks nutarimas gali labai stipriai sudrebinti binarinės aukštojo mokslo sistemos pamatus. Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) nuomone, minimalių kriterijų suvienodinimas stojantiems į kolegijas ir universitetus kelia nemažą susirūpinimą ir gali turėti skaudžių pasekmių visai aukštojo mokslo sistemai. Šis sprendimas yra priimamas visiškai neišklausius ir neatsižvelgus į kolegijų bei universitetų siūlymus.
LKDK prezidiumo narių manymu, projekto nuostatos gali sudaryti prielaidas visų reikalavimų stojantiesiems į universitetus ir kolegijas suvienodinimui bei labai neproporcingam valstybės finansų ir valstybės finansuojamų vietų paskirstymui binarinėje aukštojo mokslo sistemoje tarp sektorių. Tikėtina, kad siūlomo projekto nuostatos valstybės finansuojamų vietų skaičių kolegijų sektoriuje padidins 8 proc., o universitetų sektoriuje – 41 proc. Tai lems studijuojančių skaičiaus didėjimą universitetuose, bet ne kolegijose, kurios savo misija, geografiniu išsidėstymu ir žemesne absolventų parengimo kaina gali užtikrinti didesnį studijų prieinamumą.
LKDK teigimu, siūlymas suvienodinti mokymosi rezultatų minimalius rodiklius, norint išvengti diskriminacijos ir nedidinant properšos tarp universitetų ir kolegijų, galėtų būti papildomas šiais siūlymais:
• nuostata atsisakyti trijų privalomų valstybinių brandos egzaminų aritmetinio vidurkio būtų taikoma ne tik 2020 m. ir vėlesnių metų abiturientams, bet ir 2019 m. bei 2018 m. abiturientams;
• 2019 ir 2020 m. abiturientams, stojantiems į kolegijas, būtų skaičiuojamas lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis arba lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinis brandos egzaminas, taip atstatant iki 2018 m. galiojusią nuostatą stojantiesiems į kolegijas;
• švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakyme „Dėl mažiausio stojamojo konkursinio balo stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojantiems į studijų stipendijas nustatymo“ nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas į universitetus būtų 5,5, o į kolegijas – 4, taip atstatant 2017 ir 2018 m. proporcijas tarp mažiausių konkursinių balų tarp sektorių.
Siekiant sukurti tvarią ir valstybės finansines galimybes atitinkančią aukštojo mokslo sistemą, privaloma studijų prieinamumo didėjimą paversti tikrove, atsakingai paskirstant lėšas ir studijų vietas, vykdant racionalų jų planavimą. Privaloma prisiimti atsakomybę už galimą studijų pasirinkimą ir šio proceso sąnaudas bei kuriamą vertę mūsų valstybei. Parengta pagal Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos 2020 m. sausio 24 d. pranešimą spaudai