Studija „Lietuvių jaunimas Jungtinėje Karalystėje: grįžimo į Lietuvą nuostatos“ pristato Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo reemigracijos nuostatų tyrimą, kartu įtraukiant platesnį lietuvių jaunimo migracijos ir reemigracijos tendencijų kontekstą. Remiant Jaunimo reikalų departamentui, tyrimą vykdė Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga (JKLJS) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Pagrindinis tyrimo tikslas buvo tirti Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo grįžimo į Lietuvą nuostatas, stengiantis išsiaiškinti, kas skatina sugrįžti ir kas nuo tokio sprendimo sulaiko. Kaip uždaviniai šiam tikslui pasiekti buvo pasirinktos kelios tyrimo kryptys, suformuluotos tiek tyrimo užsakovų, tiek tyrimo vykdytojų:
1. Jaunimo žinios apie grįžtamąją migraciją į Lietuvą;
2. Grįžimą skatinantys ir nuo šio sprendimo sulaikantys veiksniai;
3. Lietuvos Respublikos institucijų grįžtamosios migracijos skatinimo programų ir priemonių žinomumas ir vertinimas;
4. Informacijos apie Lietuvą įtaka sprendimui sugrįžti;
5. Jaunimo atsparumas dezinfomacijai ir melagingų naujienų įtaka sprendimui sugrįžti.
Tyrimui pasirinktas metodas – fokusuotų grupių interviu – leido tirti tikslinės grupės požiūrį į konkretų procesą ir konkretų „produktą“ – reemigracijos skatinimo programas, siekiant nustatyti jų efektyvumą, trūkumus ir tobulinimo galimybes. Šis metodas buvo pasirinktas ir siekiant per trumpesnį laiką surinkti daugiau kokybinių duomenų iš skirtingų Jungtinės Karalystės regionų. Tyrimas buvo atliktas 2018 m. rugpjūčio–lapkričio mėnesiais. Per šį laikotarpį atlikti 6 fokusuotų grupių interviu Jungtinės Karalystės miestuose: Londone, Mančesteryje, Birmingame, Edinburge ir Lydse.
Studijos turinys:
Dainiaus Genio ir Ričardo Krištolaičio analizė, pateikiama pirmoje leidinio dalyje, kaip platesnis įvadas, pristatant emigravusio Lietuvos jaunimo požiūrį skirtinguose regionuose į siauresnę Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo nuomonę į reemigraciją. Marija Antanavičiūtė aptaria tyrimo organizavimą ir eigą. Būdama ir tyrėja, ir interviu vedėja, autorė tyrimo duomenis pristato iš perspektyvos, kuri leido geriau suprasti dalyvius, jų patirčių kontekstą ir įžvalgas didesnės lietuvių bendruomenės, gyvenančios Jungtinėje Karalystėje. Straipsnyje nuosekliai aprašoma tyrimo užuomazga, eiga, praktiniai metodologiniai sprendimai.
Ingridos Celešiūtės straipsniuose analizuojami tyrimo duomenys – aptariama tyrimo ir analizės metodika, trūkumai ir teigiamos ypatybės. Pristatant tyrimo dalyvių ir atskirų fokusuotų grupių portretus, parodoma tyrimo dalyvių savivoka, savivertė ir migrantiško tapatumo aspektai, o aprašant diskusijų dalyvių požiūrius į grįžimą į Lietuvą, aptariamas bendrų reemigracijos tendencijų vertinimas ir asmeninės nuostatos.
Ilona Strumickienė aptaria Jungtinėje Karalystėje studijuojančio lietuvių jaunimo nuostatas į Lietuvoje vykdomas grįžtamąją migraciją skatinančias programas, siekia atskleisti tų programų žinomumą, pristatyti stipriąsias ir silpnąsias jų puses bei nustatyti sritis, kurioms reikėtų daugiau valstybės dėmesio. Autorė taip pat aptaria svarbiausius į Jungtinę Karalystę studijuoti atvykusių lietuvių informacijos apie Lietuvą gavimo kanalus ir jų formuojamą Lietuvos įvaizdį bei siekia įvertinti Lietuvai priešiškų šalių skleidžiamos dezinformacijos poveikį į Jungtinę Karalystę studijuoti atvykusiems lietuviams.
Su spausdinta leidinio versija galima susipažinti VDU Pasaulio lietuvių universitete, Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos kataloge ir kitose Lietuvos bibliotekose. Daugiau su lietuvių diaspora susijusių knygų ir vaizdo įrašų galite rasti VDU Pasaulio lietuvių universiteto mediatekoje.