Įteikta 2019 m. Laisvės premija.
Seimo Kovo 11-osios Akto salėje Lietuvos rezistentui, Sovietų Sąjungos gulagų sistemos kaliniui, Lietuvos istorijos metraštininkui Albinui Kentrai įteikta 2019 metų Laisvės premija. Laisvės premijų įteikimo ceremonijos metu Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis laureatui įteikė Laisvės statulėlę, Seimo narė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė – Laisvės premijos diplomą.
„Dėl laisvės aukojosi daug kilnių žmonių, ypač kaimo žmonių, kurie visomis išgalėmis rėmė Lietuvos laisvės kovotojus. Dėl to jiems teko patirti tardymus, kalėjimus. Laisvės kovotojai gynė kiekvieną Lietuvos žemės pėdą. Už ją paaukota daug gyvybių. Ir šiandien, kur mes beriam pavasarį ar rudenį sėjamą grūdą, už tą, kad mes tai galime daryti, jiems gyviems numirti reikėjo“, – iškilmingo minėjimo metu kalbėjo A. Kentra. 2020 m. sausio 8–31 dienomis Seimo I rūmų Laisvės gynėjų galerijoje eksponuojama paroda, skirta Albinui Kentrai.
Sausio 13-osios 29-osios metinės. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje įvyko iškilminga Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija, skirta Laisvės gynėjų dienai paminėti. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė: „Ši Nepriklausomybės vardo aikštė ir daug mūsų Lietuvos vietų puikiai pamena ir kasmet mini drąsą bei nenumaldomą laisvės kovą. Čia prieš dvidešimt devynerius metus galutinai ir visiems laikams tauta pareiškė laisvę – laisvą savo valią, laisvės lūkesčius ir tikslus. Per naktį pasilikę tautos gynėjai neleido vienas kitam užmigti. Šaltyje išvešėjo viltis. Joks melas, jokia propaganda negalėjo turėti net menkiausios vilties. Neįveikė gynybos ir tankai. Tačiau atėmė iš mūsų trylika brolių ir sesę. Už juos šiandien Nepriklausomybės aikštėje plevėsuoja jų besiilginčios Tėvynės trispalvė. Vardan jų atminties sausio 12 d. Lietuva šildėsi laužų šviesoje. Jų palikimas – tai atkurtos nepriklausomybės trisdešimtmečio pasitikimas.“
Iškilmingoje vėliavos pakėlimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos vadovai, Seimo ir Vyriausybės nariai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Lietuvos kariuomenės vadovybė, užsienio šalių diplomatinio korpuso atstovai, Vilniaus miesto ir rajono vadovai, visuomeninių organizacijų atstovai, sostinės svečiai ir vilniečiai. Į ceremoniją atvyko Lietuvos valstybės gynėjai ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji. Valstybės vėliavos pakėlimo ceremoniją vykdė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Kariuomenės orkestras.
Prancūzija ir Lietuva siekia efektyvesnės Europos Sąjungos plėtros. Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis Seime susitiko su Prancūzijos senatoriumi Žanu Ivu Lekontu (Jean-Yves Leconte) ir Prancūzijos nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Lietuvoje Kler Linjier-Kūnat (Claire Lignieres-Counathe).
„Šiuo metu Europos Sąjungoje vyksta intensyvios diskusijos dėl ES plėtros proceso reformos. 2019 m. lapkritį savo atskirą pasiūlymų paketą šiuo klausimu išplatino Prancūzija. Lietuva kartu su dalimi kitų ES valstybių narių pateikė alternatyvius pasiūlymus. Juos visus įvertins Europos Komisija, rengdama savo pasiūlymus dėl būsimos ES plėtros metodologijos. Pateikti pasiūlymai skiriasi, tačiau Prancūzijos ir Lietuvos tikslai iš esmės sutampa. Tai – efektyvumas, patikimumas ir nauda visoms šalims. Lietuva pritaria ES plėtros metodologijos tobulinimui, tačiau siekia, kad tai nebūtų susieta su derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžia. Lietuva laikosi pozicijos, kad turi būti atsižvelgta į aiškius ES narystės kriterijus ir kiekvienos šalies nuopelnus“, – teigia G. Kirkilas.
Pernai rudenį ES Tarybai pirmininkaujant Suomijai, Europos Vadovų Taryba nepasiekė ES valstybių narių kompromiso dėl ES narystės derybų pradėjimo su Šiaurės Makedonija ir Albanija. Ką tik pirmininkavimą ES Tarybai perėmusi Kroatija siekia, kad dar šį pusmetį būtų priimtas sprendimas dėl šių derybų pradžios. Susitikimo metu aptarti ir ES 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos klausimai, ES imigracijos politika ir dvišaliai santykiai.
Teisė išreikšti pilietiškumą. Seimo narys prof. Arvydas Anušauskas įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siekiama įtvirtinti, kad taikaus susirinkimo organizatoriai laisva forma gali, bet neprivalo pranešti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių.
„Nedidelė žmonių grupė, laikydamasi viešosios tvarkos reikalavimų, organizuodama taikų viešą susirinkimą, turėtų galimybę tai daryti lengviau, įgyvendindama savo teises ir laisves. Teisė rengti ir rinktis į taikius susibūrimus yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ir tarptautinės teisės aktuose. Piliečių siekis organizuoti taikius susirinkimus, nepažeidžiant pamatinių visuomenės vertybių, viešosios tvarkos ir kitų asmenų teisių, yra vienas iš pilietinio aktyvumo raiškos ir demokratijos veikimo principų, tad įstatymo projekto tikslas yra leisti žmonėms laisviau pareikšti savo pozicijas“, – teigia projekto iniciatorius A. Anušauskas.
Jis taip pat priminė, kad Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje skelbiama, jog „kiekvienam, kuris naudojasi savo teisėmis ir laisvėmis, gali būti taikomi tik tokie apribojimai, kokie yra nustatyti įstatymo, tik tam, kad būtų užtikrintas kitų teisių ir laisvių pripažinimas ir pagarba joms“.
Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimas Klaipėdoje. Seimas nusprendė pripažinti Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projektą svarbiu valstybei projektu ir pasiūlė Vyriausybei įvertinti galimybę prisidėti prie sklandesnio šio projekto įgyvendinimo. Priimtame dokumente pažymima, kad Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimas yra susijęs su Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos istorinės atminties tęstinumu ir pabrėžia Klaipėdos krašto priklausymą Vakarų krikščioniškajam pasauliui. „Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimas ne tik grąžintų Klaipėdos senamiesčiui sakralinės erdvės pojūtį, bet ir prisidėtų prie kultūros infrastruktūros ir viešosios erdvės išplėtimo bei taptų svarbiu kultūros paveldo turizmo traukos centru“, – pabrėžiama priimtame Seimo nutarime. Pasak iniciatorių, Šv. Jono bažnyčią su bokštu numatoma atkurti pagal išlikusią garsiausio Prūsijos architekto Friedricho Augusto Stülerio dokumentaciją, o pats objektas taptų gerų Lietuvos ir Vokietijos tarpvalstybinių santykių simboliu.