2020-ieji. Seimas 2020-uosius paskelbė Šventojo Jono Pauliaus II, Čiunės Sugiharos, Vaikų emocinės gerovės metais, 2021-uosius – Marijos Gimbutienės, Archyvų ir Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais.
Seimas įteisino ugdymą namuose. Patikslino švietimo įstaigų vadovų kadencijų reglamentavimą ir nustatė, kad gerai dirbantys švietimo įstaigų vadovai be konkurso galės eiti šias pareigas ir antrą kadenciją.
Priimtomis Rinkliavų įstatymo pataisomis nuo 2020 m. liepos 1 d. mokyklinius autobusus savivaldybių tarybų nustatytose nerezervuotose mokamose vietose leista statyti nemokamai.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos pranešimas. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša, reaguodamas į pastarųjų dienų viešus pasisakymus Nacionalinio susitarimo dėl švietimo tema, teigė, kad Seimas tęsia Vyriausybės pradėtą darbą. Kartu jis pabrėžė, kad tolesnis darbas šiuo klausimu Seime privalo remtis visų suinteresuotų partijų sąžiningu atstovavimu ir įtraukimu. Kitu atveju jo pirmininkavimas procesui būtų neįmanomas.
„Vyriausybei pristačius parengtą Nacionalinio susitarimo dėl švietimo projektą, pasigirdo įvairių vertinimų, kurių dalis kelia nereikalingą susipriešinimą tarp pačių proceso dalyvių. Priešingai nuskambėjusioms antraštėms, susitarimo rengimas ne „oficialiai persikelia į Seimą“, o tiesiog bus tęsiamas Seime, nes numatomą susitarimą turės pasirašyti būtent politinių partijų lyderiai. Vyriausybė nebuvo patraukta nuo šio proceso ir Seimas jo neperėmė. Ką iš tiesų darome Seime, tai mėginame pratęsti Vyriausybės pradėtą darbą, sutelkiant švietimo srityje besispecializuojančius įvairių partijų atstovus. Tik esant tokiam dalyvavimui įmanoma pasiekti susitarimą, kuris iš tiesų būtų reikšmingas ir įpareigojantis sutariančias partijas“, – situaciją paaiškino E. Jovaiša.
Komiteto pirmininkas išreiškė susirūpinimą dėl to, kad laikinosios Seimo narių grupės „Dėl Lietuvos švietimo ateities“ formavimas Seime prasidėjo be proporcingo dalyvaujančių politinių jėgų atstovavimo. Jo teigimu, parlamentinė grupė negali būti sudaryta „didesnio entuziazmo“ pagrindu ir Seimo nariai tą neabejotinai supranta: „Lenktynės čia negali vykti, tokioje grupėje turi būti visų jėgų atstovai ir realią padėtį Seime atspindintis jų pasiskirstymas. Esu tikras, kad kolegos į tai atsižvelgs ir artimiausioje ateityje galėsime pateikti pirmuosius susitarimo projekto patobulinimus ir aiškiai įvardyti tas idėjas, dėl kurių bendrą sutarimą rasime visi.“
Pasiūlymas keisti ne darbo dienų sąrašą. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Dainius Kreivys įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti ne darbo diena, o gegužės 1-ąją – išbraukti iš ne darbo dienų sąrašo. „Turime labiau vertinti sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, reikšmę mūsų valstybingumo istorijai. Sausio 13-oji visoms kartoms leidžia suprasti, kad mūsų valstybei ir tautai laisvė yra daugiau nei duotybė ar dovana. Mūsų laisvė buvo iškovota mūsų tautos vienybe ir kritusių prieš Rusijos ginklus didvyrių krauju“, – sakė L. Kasčiūnas. Parlamentaro D. Kreivio teigimu, svarbu saugoti ir puoselėti istorinę atmintį, nes tol, kol mūsų širdyse istorija bus gyva, tol mūsų valstybė išliks laisva ir nepriklausoma. „Prie to prisideda ir tokių atmintinų dienų kaip sausio 13-oji geresnis įprasminimas. Todėl itin tikslinga sausio 13-ąją paskelbti ne darbo diena. Tokiu atveju žmonės turėtų laisvo laiko ir galėtų aktyviau dalyvauti Laisvės gynėjų pagerbimui skirtuose renginiuose“, – teigė D. Kreivys.
Įstatymo aiškinamajame rašte pažymima, kad šiuo metu Europos Sąjungos valstybių narių švenčių dienų vidurkis yra apie 12, o Lietuvoje yra 15 švenčių dienų. Padidinus bendrą švenčių dienų skaičių, gali būti neigiamų ekonominių padarinių, nes dėl papildomos švenčių dienos sumažėtų darbuotojų, kurių darbas apmokamas pagal laikinę ir vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, įmonės netektų dalies pelno, sumažėtų įplaukų į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, kitus valstybės pinigų fondus. Į šiuos fondus dėl kiekvienos papildomos ne darbo dienos nesurenkama apie 40 mln. eurų, nors tam tikra dalis biudžetinių įstaigų ir privačių įmonių dirba ir švenčių dienomis. Siekiant išlaikyti tą patį bendrą švenčių dienų skaičių, tikslinga gegužės 1-ąją išbraukti iš švenčių dienų, per kurias nedirbama, sąrašo. Lietuvoje gegužės 1-osios šventimo tradicijos nėra susiformavusios.
Kas yra bendrovė „Settek“? Seimo narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, prašydamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikti visą turimą informaciją, susijusią su bendrovės „Settek“ vertinimu, prieš jai išduodant sąlyginę elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Primenama ir apie Vyriausybės nevykdomą įsipareigojimą dar 2018 m. parengti naują Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų nustatytos nacionalinės ribojančios priemonės užsieniečiams, kuriems uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką.
2020 m. sausio 21 d. žiniasklaidoje pasirodė straipsnis apie tai, kad Lietuvos bankas 2019 m. pabaigoje išdavė Lietuvoje įsteigtai bendrovei „Settek“ sąlyginę elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Teigiama, kad ši bendrovė galės pradėti teikti paslaugas, kai tik pristatys su Lietuvos ar užsienio kredito įstaiga sudarytos sutarties kopiją, patvirtinančią, kad elektroninių pinigų turėtojų ir mokėjimo paslaugų vartotojų lėšos bus apsaugotos. „Settek“ akcijas valdo Jungtinėje Karalystėje licencijuota kompanija „Paymaster24 Ltd“. Vienintelis šios įmonės akcininkas yra Rusijos pilietis Vladimiras Šarko. Šis asmuo taip pat yra ir tarptautiniu mastu veikiančios bendrovės „WebMoney“ įkūrėjas. Todėl neabejotina, kad V. Šarko yra galutinis naudos gavėjas bendrovėje „Settek“.
2018 m. gegužės mėn. Ukraina įvedė sankcijas asmenims, susijusiems su Rusijos agresija prieš Ukrainą. Sąraše iš viso yra apie 400 Rusijos kompanijų, tarp kurių ne tik V. Šarko įsteigta bendrovė „WebMoney“, bet ir su ja susijusios įmonės. Savo ruožtu Ukrainos centrinis bankas uždraudė veikti mokėjimų įmonei „WebMoney.UA“, taip pat nutraukė ir su ja susijusios mokėjimo aptarnavimo įmonės „Paymaster LCC“ veiklą. <…> Todėl akivaizdu, kad Lietuvos bankas privalo atidžiau ir griežčiau tikrinti į Lietuvos finansinių paslaugų sektorių žengiančių investuotojų galutinius naudos gavėjus.
Antrojo pasaulinio karo istorijos perrašymas yra nepriimtinas. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis oficialaus vizito į Lenkijos Respubliką metu susitiko su Lenkijos Respublikos Senato Maršalka Tomašu Grodckiu (Tomasz Grodzki) ir Lenkijos Seimo Pirmininke Elžbieta Vitek (Elżbieta Witek). Susitikimuose buvo aptartas Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinio bendradarbiavimo tęstinumas. Lietuvos parlamento vadovas pabrėžė lūkestį intensyvinti sėkmingai 2019 m. atsikūrusios Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinės asamblėjos veiklą. Anot jo, asamblėja yra itin reikšminga dvišalių santykių tvarumui. Seimo Pirmininko ir Lenkijos parlamento rūmų vadovų susitikimams vykstant 75-ųjų Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinių kontekste, Viktoras Pranckietis pabrėžė solidarumą su Lenkijos vadovų reiškiamu pasipiktinimu, kaip Rusija bando perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją. „Jeruzalėje (pasauliniame Holokausto forume) V. Putino dar kartą priminto „išvadavimo“ Vidurio Rytų Europoje po Antrojo pasaulinio karo nebuvo. Raudonosios armijos atėjimas į Vidurio ir Rytų Europos šalis laisvės atgavimo joms visiškai nereiškė, o Baltijos šalys pusei amžiaus prarado prieškariu turėtą nepriklausomybę. Bet koks kitoks istorijos interpretavimas yra nepriimtinas ir paprasčiausiai neteisingas“, – po susitikimų sakė Seimo Pirmininkas.