Nors Europos mokslininkai dirba bendram labui, anot Lietuvos mokslo tarybos pirmininko prof. Romo Barono, užmokestis Lietuvoje yra kur kas mažesnis nei kitose valstybėse.
Romas Baronas. J. Stanevičiaus nuotr.
Anot pašnekovo, net ir norėdami, mūsų mokslininkai negali prisidurti papildomai dėl egzistuojančių įkainių „lubų“, todėl neretai renkasi emigruoti. „Jie rašo straipsnius ir atlieka kitus tyrimus. Jei skirtingose šalyse žmonės dirba tą patį darbą, natūralu, kad ir įkainiai turi būti panašūs. Pasirodo, kad ne. Tai priklauso nuo to, kokioje šalyje gyveni“, – sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas.
Pasak R. Barono, mokslininkų darbo įkainiai Lietuvoje priklauso ir nuo turimo įdirbio. „Vyriausybė labai griežtai reglamentuoja maksimalius įkainius, kurių negalima viršyti“, – aiškina jis. Tokio reglamentavimo atsisakymas valstybei nieko nekainuotų, priešingai – Lietuvos mokslas gautų apie 100 mln. eurų, pabrėžia Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. „Dalyvavimas mokslo projektuose „Horizontas 2020“ Lietuvai kainuoja 230 mln. eurų, o per dalyvavimą projekte sugrįžta apie 90 mln. eurų. Matome, kad sugrįžta mažiau nei pusė pinigų, bet moksliniuose projektuose didelė dalis sąnaudų tenka darbo užmokesčiui. Jeigu būtų taikomi panašūs įkainiai kaip Vakarų Europoje, Lietuvos mokslininkai galėtų susigrąžinti gerokai daugiau lėšų, nei gauna dabar“, – pažymi R. Baronas. Jis sako, kad Lietuva iš esmės finansuoja kitų Europos šalių mokslininkus: „Remiame mokslą tų šalių, kurios yra pirmaujančios.“
R. Barono aiškinimu, daugiausia mokslininkas Lietuvoje gali dirbti pusantro etato ir šios ribos peržengti negalima. „Jei pasiekei tam tikrą lygį, toliau motyvacija krenta. Tada atsiranda vienintelė galimybė, kaip krepšinyje, – NBA, kai mokslininkas svarsto apie emigraciją“, – lygina R. Baronas.
Atlygis nemotyvuoja
Kaip teigia Vilniaus universiteto profesorius Rimvydas Petrauskas, tokie iš anksto žinomi atlyginimų tarifai nemotyvuoja mokslininkų dalyvauti europiniuose projektuose: „Jeigu tai yra tas pats, ką galima gauti Lietuvoje, kur konkurencija yra nepalyginama su tuo, kas yra Europos Sąjungos projektuose, tai turi būti motyvacinis veiksnys. Kalbama ne tik apie atlyginimą, bet ir apie projekto dydį, galimas lėšas, dalyvius ir infrastruktūrą. Antras dalykas, dažnai argumentuojamas ES direktyvomis, į kurias esą reikia orientuotis, – vietinė alga. Tačiau, jeigu yra bendra komisija, turi būti sutarta dėl bendro tarifo visiems mokslininkams. Tai būtų Europos mokslo finansavimo lūžis, kuris parodytų, kad Europos mokslas yra bendras.“
R. Petrausko tvirtinimu, Lietuvoje gaji administracinė problema, demonstruojanti nepasitikėjimą ne tik mokslininkais, bet ir institucijomis: „Lietuvos mokslo taryba turi labai minimalias galimybes pati inicijuoti ir įgyvendinti pokyčius, nes tam iškart prieštaraujama. Taip sukuriama tam tikra institucinė baimė.“
Priviliojo apgaule
R. Petrausko teigimu, neseniai startavusi programa „Susigrąžinti“ pritraukė 13 mokslininkų iš užsienio, kuriems buvo pažadėtas didesnis atlygis, tačiau, gavus valstybės kontrolės išvadas, duoto pažado nesilaikyta: „Tada viską paliekama spręsti institucijų viduje. Viena vertus, išvados gaunamos tada, kai viskas jau seniai pajudėję. Antra, nesu įsitikinęs, ar Valstybės kontrolė gerai apgalvojo šį sprendimą. Tai yra institucijų pasitikėjimo klausimas, kurios atsakingos priimant galutinius sprendimus.“ Šaltinis: LRT aktualijų studija. „Kokio mokslo Lietuvai reikia?“ Virginijus Savukynas. LRT.lt., 2020 01 19
„Mokslo Lietuvos“ pastabos: Mokslininkai apie tai seniai kalbėjo, bet niekas nesiklausė. Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) inicijuotuose renginiuose – konferencijoje Seime (2019 m. spalio 7 d.) ir Visuotiniame Lietuvos mokslininkų suvažiavime (2019 m. gruodžio 13 d.) atvirai pasisakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras akad. Valdemaras Razumas. Apie tai prabilo ir naujieji Lietuvos mokslo tarybos vadovai. Gal pagaliau išgirs ir valdžios institucijos? Būtina atkurti tikrąsias Lietuvos mokslo tarybos funkcijas, t. y. tas, dėl kurių Lietuvos mokslininkų sąjunga ir inicijavo Lietuvos mokslo tarybos įkūrimo būtinybę, atkūrus valstybės nepriklausomybę. Šių klausimų aptarimui buvo skirtas ir LMS bei LAMPSS susitikimas, įvykęs šių metų sausio 9 d.