Ikimokyklinis ir bendrasis ugdymas yra dvi pagrindinės sritys, kuriose Lietuvos švietimo sistemoje laukiama esminių pasikeitimų. Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas turi įtakos geresniems vaikų pasiekimams vėlesniais etapais bei ypatingai teigiamai veikia augančius nepalankioje socialinėje aplinkoje (Valstybės kontrolės informacija). Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat teigia, jog ikimokyklinio amžiaus etape žmonės pradeda ugdyti savo asmenybę, todėl tai yra išskirtinai svarbus amžiaus tarpsnis. Dėl šių priežasčių yra būtina pritraukti kuo daugiau kompetentingų specialistų dirbti ikimokyklinio ugdymo programą vykdančiose įstaigose bei užtikrinti kokybiškas ikimokyklinio ugdymo pedagogikos studijas. Deja, šiandien ankstyvasis ugdymas nesulaukia pakankamo dėmesio, o jo prieinamumas užtikrinamas ne visiems vaikams.
Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo svarbą bei problematiką jau senokai suprato Lietuvos savivaldybės. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas dar praėjusių metų spalį kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį su ilgalaikės finansinės pagalbos Šiaulių universitetui prašymu, teigdamas, jog Šiaulių universitetas yra svarbus visos šalies švietimo sistemai, nes čia rengiami ikimokyklinio, pradinio ugdymo, specialiosios pedagogikos specialistai, kurie po studijų ugdo jaunąją kartą visoje Lietuvoje. Lapkričio mėnesį Šiaulių miesto meras kartu su Seimo Pirmininko pirmąja pavaduotoja Rima Baškiene taip pat organizavo Seimo spaudos konferenciją „Aukštojo mokslo problematika Šiaurės Lietuvoje“, kurios metu jis taip pat ragino užtikrinti kokybišką ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų rengimą, taip išsaugant švietimo sistemą nuo jos pagrindų.
Spaudos konferencijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą: https://www.youtube.com/watch?v=LhN7PGJWoWs&t=1s
Jau šiandien Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Vitalijus Mitrofanovas ir dar šešių institucijų atstovai prezidentūroje aptars ikimokyklinio bei bendrojo ugdymo klausimus bei priežastis, kodėl šios dvi sritys susiduria su įtraukiamojo ugdymo stygiumi, neįvardijamais konkrečiais pažangos rodikliais ir kitomis problemomis.
Jei Prezidentūra išgirs Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų prašymus skirti daugiau dėmesio ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo sritims, o švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsižvelgs į Valstybės kontrolės ir EBPO rekomendacijas inicijuoti būtinus ankstyvojo ugdymo pasikeitimus, bus galima ne tik argumentuotai tikėtis iš pagrindų pagerėsiančių mokymosi rezultatų, bet ir taps privaloma atsigręžti į svarbiausius pedagogų rengimo centrus, kurie ruoš reikalingiausių profesijų specialistus. Vienas tokių centų – Šiaulių universitetas.
Jau dabar aišku, jog, laikantis LR Seimo priimto universitetų optimizavimo plano, Šiaulių universitetas po prisijungimo prie Vilniaus universiteto išliks tarp svarbiausių Lietuvoje pedagogų rengimo centrų. Tiek naujasis Vilniaus Universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas, tiek ir Šiaulių universiteto laikinasis rektorius Darius Šiaučiūnas tiki, jog Šiaulių filialas taps svarbia Vilniaus universiteto dalimi, perimsiančia aukštus sostinės alma mater vadybos ir studijų kokybės standartus. Ypatingai svarbu yra tai, jog Šiaulių universitete taip pat bus stiprinamos gilias tradicijas turinčios ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogikos studijų programos, ugdysiančios specialistus, kurie po studijų taps pirmaisiais vaikų visoje Lietuvoje mokytojais, svariai prisidėsiančiais prie jų asmenybių bei tolesnių socialinių ir protinių įgūdžių formavimosi. Jei suvokimas, jog kokybiškas ikimokyklinis ir pradinis ugdymas yra vienas svarbiausių prioritetų, taps universaliu, o esminiai pokyčiai šiose srityse įgaus pagreitį, Šiaulių universitetas taps tiesiogiai atsakingas už Lietuvos švietimo sistemos pagrindų tvirtumą – nuo jo didele dalimi priklausys, kaip stabiliai vėliau stovės bendrasis ugdymas ir kokias mokslo aukštumas pasieks Lietuva ir jos jaunimas.
Justinas Švėgžda, Šiaulių mero patarėjas