Aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučių renovavimo modelis. Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui sudaryti aukštosioms mokykloms ir profesinio mokymo įstaigoms palankias sąlygas renovuoti studentų bendrabučius. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pabrėžė, kad, peržiūrėjus aukštųjų ir profesinių mokyklų turimą nekilnojamąjį turtą, taip pat būtina priimti sprendimus dėl tikslingo jo panaudojimo, perteklinį gyvenamąjį plotą reinvestuojant į renovavimą.
Protokoliniu sprendimu Vyriausybės pasitarime nutarta įpareigoti Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA) drauge su Finansų ministerija sukurti bandomąją skatinamojo finansavimo paskolomis priemonę, kuri leis atnaujinti studentų bendrabučius. Taip pat nutarta pavesti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kartu su Finansų ministerija pateikti sisteminius siūlymus dėl mokymo įstaigų nenaudojamo nekilnojamojo turto tolesnio valdymo.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2018 m. atlikta mokymo įstaigų bendrabučių užimtumo analizė rodo, kad aukštosiose mokyklose studentams skirtas gyvenamasis plotas išnaudojamas apie 80 proc., o profesinėse mokyklose bendrabučių vietų pasiūla viršija paklausą. 2018 m. duomenimis, valstybiniai universitetai patikėjimo teise valdė 73 bendrabučius, kurių bendras plotas – apie 165 tūkst. kv. metrų, kolegijos – 60 bendrabučių, kurių bendras plotas – 104 tūkst. kv. metrų, profesinės mokyklos – 97 bendrabučius, kurių bendras plotas – 249 tūkst. kv. metrų. Aukštųjų mokyklų bendrabučiuose apgyvendinta 22 940 studentų, o profesinio mokymo įstaigų bendrabučiuose – 5 250 moksleivių.
Siekiant spręsti bendrabučių infrastruktūros problemas, švietimo, mokslo ir sporto ministras 2019 m. sausio mėn. sudarė tarpinstitucinę komisiją, į kurią kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savo atstovus delegavo Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Finansų ministerija ir Lietuvos studentų sąjunga.
Įvertinusi aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučių valdymo, būklės ir užimtumo situaciją, tarpinstitucinė komisija konstatavo, kad daugumos bendrabučių būklė labai prasta, ir pateikė siūlymą kreiptis į Viešųjų investicijų plėtros agentūrą dėl galimybės sukurti bendrabučių finansavimo modelį bei lėšų skyrimo ne tik bendrabučių išorės atnaujinimo programai, bet ir vidaus patalpų bei inžinierinių sistemų sutvarkymo darbams. Komisija taip pat identifikavo mokymo įstaigų nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kuris ateityje galėtų būti reinvestuojamas į studentų bendrabučių atnaujinimą.
Konstatuota, kad dėl demografinių priežasčių sumažėjus studentų ir mokinių skaičiui, universitetai, kolegijos ir profesinio mokymo įstaigos peržiūri bendrabučių valdymą, atrenka, kuriuos bendrabučius iš turimų vertėtų renovuoti, kad būtų optimaliai panaudojamas valstybės turtas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai optimizuojant profesinio mokymo įstaigų tinklą, perteklinių bendrabučių pastatų, ypač esančių mažose gyvenvietėse, yra atsisakoma, juos perduodant Turto bankui. Vien 2019 m. perduoti trys bendrabučiai.
Sporto srities „Erasmus+“. Europos Komisija kviečia sporto veiklas vykdančias organizacijas teikti paraiškas „Erasmus+“ sporto srities projektams įgyvendinti. Paraiškas Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai agentūrai (EACEA) pateikti galima iki šių metų balandžio 2 d. Projektams finansuoti 2020 m. EK skyrė 57,6 mln. eurų. Šiomis lėšomis bus remiami tarptautinių partnerysčių projektai, skatinantys sporto organizacijų bendradarbiavimą, visuomenės fizinį aktyvumą ir mėgėjišką sportą, individualių gebėjimų ugdymą, dvikryptę sportininkų karjerą, trenerių mobilumą. Remiami ne pelno siekiantys sporto renginiai ir projektai, nukreipti prieš dopingo vartojimą, susitarimus dėl varžybų baigties, smurtą bei įvairaus pobūdžio netoleranciją sporte.
Tarp veiklų, kurias galima įtraukti į projektus, yra bendradarbiavimo tinklų kūrimas, kompetencijų tobulinimas ir dalijimasis gerąja patirtimi. Bus remiamos veiklos, stiprinančios visuomenės supratimą apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai, socialinei integracijai ir asmeniniam tobulėjimui, inovatyvių sporto ir sveikatos, sporto ir švietimo priemonių įgyvendinimas, konferencijų ir seminarų, sporto renginių organizavimas. Šioje programoje remiami moksliniai tyrimai nagrinėjantys, kaip sportas padeda įveikti socialinius ir ekonominius iššūkius, ir kt.
Išsami informacija apie paraiškų teikimą ir visos reikalingos formos skelbiamos „Erasmus+“ tinklalapyje. Ketinantys teikti paraiškas „Erasmus+“ sporto sričiai taip pat gali dalyvauti informacinėje dienoje, kuri vyks sausio 30 d. Briuselyje.
2019 m. finansavimas buvo paskirtas 5 Lietuvos pateiktiems projektams. Keturi iš jų skirti skatinti švietimą sporte, sudaryti galimybę savanoriams, treneriams, ne pelno siekiančių sporto organizacijų vadovams ir darbuotojams stažuotis užsienio šalių sporto organizacijose. Penktasis – Lietuvos sporto universiteto įgyvendintas projektas buvo skirtas skatinti moksleivių fizinį aktyvumą organizuojant judrią veiklą mokyklose ir kitoje aplinkoje.
„Erasmus+“ sporto sritis skirta plėtoti europinį aspektą sporto srityje skatinant už sportą atsakingų įstaigų bendradarbiavimą.
Parengta pagal ministerijos Komunikacijos
skyriaus pranešimus