Vilniaus medicinos draugija įkurta 1805 m. Tarp jos steigėjų buvo trys vaistininkai – Karlas Vagneris, Jonas Frederikas Volfgangas (vėliau tapęs profesoriumi) ir Georgas Gutas. Vilniaus medicinos draugijos įstatų, parengtų 1806 m., pirmasis paragrafas skelbė: ,,Vilniaus medicinos draugija rūpinsis medicinos, chirurgijos ir vaistininkystės reikalais. Draugijos uždavinys – sutelkti pastangas, kad būtų tobulinami šie mokslai.“ Vilniaus medicinos draugijos įkūrėjas J. Frankas juokaudavo, kad vaistininkas esąs trijų profesijų – pirklio, artisto ir literato – junginys. 1807 m. vaistininkai tapo Vilniaus medicinos draugijos nariais. Jie buvo priskirti mokslininkų luomui ir veikė išvien su gydytojais, kaip jų padėjėjai.
J. Volfgango iniciatyva Vilniaus medicinos draugija 1819 m. įsteigė atskirą Farmacijos skyrių. Taip draugija pakėlė farmacininkų autoritetą visuomenės akyse. Įsteigti Farmacijos skyrių paskatino dvi aplinkybės. Vilniaus farmacininkai per 10 metų jau buvo paskelbę nemažai vertingų darbų. Be to, Peterburgo farmacininkai išreiškė norą Vilniaus farmacininkus priimti į savo draugiją. Tuomet profesorius Volfgangas pasiūlė 10 taisyklių, pagal kurias galėtų būti įsteigtas Vilniaus medicinos draugijos Farmacijos skyrius, kurio tikslas – sudaryti geresnes sąlygas farmacijos mokslo raidai ir pagerinti ligonių gydymą.
Pirmasis Farmacijos skyriaus posėdis įvyko 1819 m. birželio 3 d. Vilniaus universiteto aktų salėje. Valdybos pirmininku buvo išrinktas G. Gutas, sekretoriumi –
F. Velkas, vėliau – K. Vagneris, o iždininku – M. Šulcas. Farmacijos skyriaus nariai chemiškai tyrė medžiagas, įeinančias į vaistų sudėtį, mineralinius vandenis, teikė informaciją apie laboratorijose atliktų tyrimų rezultatus, tobulino vaistų ruošimo būdus, ieškojo užsieninių vaistų pakaitalų, tyrė vaistingųjų medžiagų kokybę ir apie tai informuodavo vaistininkus, rengdavo užsienio farmacinės spaudos apžvalgas.
Pirmaisiais metais įvyko 11 posėdžių. Daug dėmesio buvo skiriama vaistų kokybei, jų priemaišoms ir falsifikatams nustatyti. Protokolai rodo, kad beveik kiekviename posėdyje būdavo pranešama apie Vilniuje ar kitur pasirodžiusius abejotinos vertės preparatus. Aktyviausi Farmacijos skyriaus nariai buvo J. Volfgangas, 1818–1822 m. skaitęs dešimt pranešimų, ir K. Vagneris, 1818–1819 m. perskaitęs keturis pranešimus.
J. Volfgango iniciatyva 1820 m. Farmacijos skyrius išleido leidinį ,,Vilniaus farmacijos darbai“ (,,Pamiętnik farmaceutyczny Wilenski“). Tai buvo pirmasis periodinis farmacijos žurnalas Rusijos imperijoje. Čia buvo skelbiami ir draugijos posėdžių protokolai. 1822 m. pradėtas leisti bendras Vilniaus medicinos draugijos leidinys ,,Medicinos, chirurgijos ir farmacijos dienynas“ (,,Dziennik medycyny, chirurgii i farmacyi“). Iki 1830 m. išėjo trys tomai (1822, 1824, 1830). Juose spausdinta daug farmacininkų darbų, kurie užėmė beveik trečdalį visų tomų. Po 1931 m. sukilimo buvo uždrausta jį leisti.
Pirmasis vaistininkų ir farmacijos istoriją parašė prof. J. Volfgangas. Savo leidinį 1855 m. jis atsiuntė Vilniaus medicinos draugijai jos 50-mečio proga.
Doc. Dalia Triponienė,
Birutė Karnickienė