Pokalbis su mokslininku – Kolumbijos lietuviu
„Net nedideli ir nebrangūs pokyčiai gali stipriai pakeisti žmonių elgesį, kai grupė žmonių veikia kartu ir įkvepia prie jų jungtis aplinkinius“, – neabejoja Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, jau 10 metų tyrinėjantis elgesio pokyčius. Gimtinėje jis dirbo su lietuvių kilmės Bogotos meru Antanu Mockumi, yra buvęs Kolumbijos vyriausybės Elgesio pokyčių komandos vadovu, o šiuo metu, gavęs Mariaus Jakulio Jasono fondo mokslo krypties stipendiją, persikėlė į savo senelių šalį ir tęsia tyrimus Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto ir logistikos kompetencijos centro mokslininkų grupėje.
Papasakokite apie elgesio mokslą. Paaiškinkite, ką jūs tyrinėjate?
Elgesio mokslas yra gana nauja šaka, po kurios sąvoka telpa ne tik keletas tradiciškų disciplinų: psichologija, ekonomika, socialinė teisė, bet ir daugelis kitų. Dažniausiai šioje srityje darbuojasi mokslininkai, kurie gilinasi į žmonių elgesį. Jie siekia jį suprasti ir sužinoti kaip, siekiant skirtingų tikslų, jį pakeisti. Aš dirbu psichologijos ir elgesio mokslų srityje. Atvykęs į VGTU, gilinuosi į transporto sektorių: vairuotojų elgesį, domiuosi, kaip žmonės pasirenka transporto priemones, kaip jie suvokia ir vertina transportą ir pan.
Labai įdomu, nes iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad psichologija ir transportas turi mažai ką bendro…
Iš tiesų jie turi gana stiprių sąsajų. Juk visi vairuotojai yra žmonės, o visi žmonės turi tam tikrų elgsenos įpročių, kuriais vadovaujasi vairuodami. Pavyzdžiui, buvo atliktas tyrimas, kuris įrodė, kad degalų suvartojimas gali būti sumažintas net 10–15 proc., tik keičiant vairuotojų elgesį. Tai ne tik mažina išlaidas, išmetamųjų dujų daromą poveikį aplinkai, bet ir skatina kitus teigiamus pokyčius. Šiuo metu nemažai tyrinėjamas gana naujas reiškinys – autonominis, t. y. neturintis vairuotojo, transportas. Čia kalbama apie tai, kaip paskatinti žmones priimti ir pripažinti tokį transportą, ką žmonės apie jį žino ir pan.
Šiame universitete tęsiu savo jau anksčiau pradėtą eksperimentą, kaip sumažinti degalų sunaudojimą, keičiant vilkikų vairuotojų elgesį. Tai buvo viena iš mano daktaro disertacijos dalių. Pavyzdžiui, 200 vairuotojų turinti kompanija Kolumbijoje, naudodama ekologijos ir elgesio intervencijas, sugebėjo 5 proc. sumažinti kuro sąnaudas. Galbūt tokia statistika neskamba įspūdingai, bet tai padeda šiai kompanijai per mėnesį sutaupyti daugiau nei dešimt tūkstančių eurų. Greta to, elgesio mokslo intervencija padėjo sumažinti pavojingą elgesį kelyje, kaip antai greičio viršijimas, staigus greitėjimas ir stabdymas. Dabar tai – mano pagrindinė veiklos sritis, bet planuoju dirbti ir kitose srityse, kurios vairavimą padaro efektyvesnį, saugesnį ir mažiau kenksmingą aplinkai. Man taip pat svarbios sritys yra transporto priemonių pasirinkimas ir šio pasirinkimo motyvai bei autonominis transportas.
Kaip mūsų kasdienis elgesys gali lemti pokyčius visuomenėje ir aplinkoje?
Prieš pradėdamas gilintis į transporto temą, daugiau nei dešimtmetį Kolumbijoje ir kitose šalyse tyrinėjau, kaip, keičiant elgesį, galima išspręsti daugelį įvairių problemų. Kūriau strategijas, kaip, keičiant visuomenės grupių elgesį, galima spręsti tokias socialines problemas, kaip smurtas namuose, korupcija. Seniau buvau Kolumbijos vyriausybės Elgesio pokyčių komandos vadovas, dirbau su valstybės tarnautojais, siekdamas pagerinti viešąją integraciją. Mes sukūrėme strategiją, kuri padėjo valstybės tarnautojams (daugiau kaip 1 mln. žmonių) padidinti pasitenkinimą darbu, pagerinti jų įvaizdį visuomenėje, patobulinti jų darbo įgūdžius ir etišką elgesį. Keisti įsitikinimus ir elgesį tikrai nėra lengva, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad tai tikrai įmanoma.
Neįmanoma išspręsti visuomenės problemų, jei žmonės nedirba kartu. Galime toliau priiminėti įstatymus, teisės aktus, griežtinti bausmių sistemą, bet tai nebus efektyvu, jei žmonės nekeis savo elgesio. Psichologiniai tyrimai rodo, kad ne primesti įstatymai ir normos, o būtent kolektyviniai judėjimai gali paskatinti tvarius pokyčius visuomenėje. Pasaulyje yra atlikta daug intervencijų, kurios padėjo bent iš dalies išspręsti svarbias problemas: tiek aplinkosaugos, pavyzdžiui, vandens suvartojimo namuose mažinimą, tiek socialines, pavyzdžiui, alkoholio vartojimą, patyčias mokykloje ir mano jau minėtą vairuotojų elgesį.
Lietuvoje retas nėra girdėjęs apie buvusį Bogotos merą, lietuvių kilmės politiką Antaną Mockų, paskatinusį didžiulius pokyčius visuomenėje. Jums taip pat teko dirbti su šia garsia asmenybe. Gal pasidalytumėte įspūdžiais?
Taip, Antanas Mockus labai mane įkvėpė. Baigęs magistro studijas, keletą metų dirbau jo moksliniu asistentu – tai buvo bene pirmoji mano darbinė patirtis. Jis mane labai daug ko išmokė ir paskatino toliau dirbti su tuo, ką jis daro pats, bandydamas keisti žmonių elgesį, patobulinti visuomenę ir žmonių gyvenimą kartu. Rengdamas susibūrimus, švietimo kampanijas, A. Mockus pasiekė neįtikėtinų rezultatų, kurie vargu ar būtų įmanomi, remiantis tik politiniu reguliavimu. Per vienuolika metų A. Mockus pasiekė, kad Bogotoje 70 proc. sumažėtų žmogžudysčių skaičius, 65 proc. – eismo nelaimių skaičius. Vidutiniškai 45 proc. sumažėjo vieno žmogaus suvartojamas vandens kiekis. Tai tikrai įspūdingi rezultatai.
Kokių pokyčių reikia Lietuvoje? Kaip galime pasinaudoti elgesio mokslu?
Mano seneliai buvo lietuviai, jie emigravo į Kolumbiją per Antrąjį pasaulinį karą. Gyventi ir dirbti jų gimtinėje buvo mano sena svajonė. Čia su šeima atvykau porai metų, bet, jei viskas klostysis gerai, norėčiau likti ir prisidėti prie pokyčių visuomenėje.
Kaip minėjau, labai daug problemų negali būti išspręstos, jei žmonės nepakeis savo elgesio. Norint keisti žmonių elgesį, teisinio reguliavimo dažnai neužtenka. Tyrimai patvirtina, kad kai kurie elgesio mokslo sprendimai gali tai padaryti. Žinoma, visų elgesio pakeisti nepavyks, bet tai gali paveikti nemažą dalį gyventojų. Elgesio mokslas gali daryti pokyčius beveik kiekvienoje srityje, kurioje reikia gyventojų dalyvavimo. Kaip ir kitose šalyse, taip ir Lietuvoje jis galėtų pasitarnauti alkoholio vartojimo, korupcijos ir patyčių mažinimo, aplinkosaugos problemų (rūšiavimo, vandens naudojimo mažinimo), integracijos, transporto įpročių keitimo srityse. Elgesio mokslas ir pilietinė kultūra gerina mūsų gyvenimo kokybę, gebėjimą sugyventi, bendradarbiauti ir siekti bendros naudos. Tai tikrai aktualu ir Lietuvai.
Eglė Kirliauskaitė