Praėjusieji metai žymiam Lietuvos entomologui, biomedicinos mokslų daktarui Algimantui Jakimavičiui buvo jubiliejiniai – mokslininkui sukako 80 metų. Ta proga Gamtos tyrimų centras ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių biblioteka išleido knygą „Algimantas Jakimavičius. Entomologijos, mokslo istorijos ir bibliografijos kelias“.
Jos pirmojoje dalyje apžvelgiamas mokslininko gyvenimas, mokslinė ir visuomeninė veikla bei kolegų, bičiulių prisiminimai, antrojoje –
A. Jakimavičiaus bibliografijos rodyklė, kurioje atsispindi ne tik jo pagrindinė mokslo sritis – entomologija, bet ir mokslo istorija bei bibliografija. Knygoje surašyti darbai, skelbti paties autoriaus, knygos, moksliniai straipsniai, kurie yra žinomi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių mokslininkams.
Bibliografinėje duomenų bazėje Clarivate Analytic Web of Science mokslininkai iš Amerikos, Austrijos, Kinijos, Lenkijos, Irano, Rusijos, Serbijos, Ispanijos ne kartą cituoja A. Jakimavičiaus kartu su kolegomis paskelbtus darbus. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis iš Ekologijos instituto bei šeimos archyvų. Tikimasi, kad šis leidinys pasitarnaus ne tik mokslo istorijos tyrėjams, bet ir jaunajai mokslininkų kartai.
Pašaukimas
A. Jakimavičius gimė 1939 m. Kazliškių bažnytkaimyje Emilijos ir Balio Jakimavičių šeimoje. Tėvai nebuvo daug mokslų ragavę ir negalėjo nuspėti, kad jų pirmagimis pasuks mokslininko keliu. Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje tarnavęs tėvas turėjo medicinos puskarininkio laipsnį, su medicina buvo neblogai susipažinęs, todėl troško, kad sūnus taptų gydytoju.
Tačiau Algimantą labiau domino augalai, sodininkystė. Ši trauka išliko visą gyvenimą – jis visada mėgo sodą, bandė laikyti bites. Tėvų sodyboje Bagdoniškio kaime greitai prabėgo vaikystė su dar trimis broliais. Po vidurinės mokyklos ir Joniškėlio žemės ūkio technikumo Algimantas Kaune mokėsi Lietuvos žemės ūkio akademijoje. 1963 m. ją baigęs, įgijo mokslinio agronomo specialybę.
Likimas buvo palankus. Kaip tik tais metais Lietuvos mokslų akademija paprašė skirti du gabius specialistus dirbti mokslo institutuose. Tai ir lėmė tolesnį gyvenimo kelią. Gabus, darbštus jaunuolis pradėjo dirbti Mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos institute Vilniuje. Gilinosi į fitohelmintologijos sritį, dvejus metus stažavosi Maskvoje SSSR MA Helmintologijos laboratorijoje, veikusioje savarankiško instituto teisėmis. Deja, mokslinę veiklą nutraukė šaukimas į kariuomenę. Dveji metai Udmurtijoje, vėliau – Sverdlovske, kur seržantas radistas gavo leitenanto laipsnį.
Mokslinė veikla
Deja, po tarnybos grįžusio į Lietuvą jaunuolio darbovietė nelaukė. Zoologijos ir parazitologijos institute nebebuvo laisvų etatų. Jam buvo pasiūlyta keisti tyrimų sritį – imtis vabzdžių tyrimų ir stoti į aspirantūrą Leningrado (dabar – Sankt Peterburgo) zoologijos institute. Po aspirantūros jis Vilniuje apgynė disertaciją „Parazitiniai plėviasparniai-brakonidai Lietuvos TSR soduose“. Nepriklausomoje Lietuvoje ši disertacija patvirtinta kaip daktaro (gamtos mokslai).
Tapęs pripažintu entomologu, A. Jakimavičius (pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvoje) daugiausia nuveikė, tyrinėdamas parazituojančius vabzdžius. Surinko gausią jų kolekciją. Lietuvoje mokslininkas aptiko 600 šių vabzdžių rūšių. Tarp jų buvo apie 20 naujų rūšių, kurių joks mokslininkas iki tol nebuvo aprašęs. Tai buvo svarbus indėlis į zoologijos mokslą.
A. Jakimavičiaus brakonidų tyrimai skelbti tarptautinėse mokslo duomenų bazėse. Renkant tyrimams reikiamus vabzdžius, A. Jakimavičiaus ekspedicijų maršrutai driekėsi kone po visą tuometinės Sovietų Sąjungos teritoriją: Gruziją, Kaukazą, Kazachstaną, Uzbekiją, Tadžikiją, Rusijos Tolimuosius Rytus. Kolekcija naudojosi ne tik pats, rengdamas mokslo darbus, bet ir padėjo kolegų tyrimams. Vėliau unikali vabzdžių kolekcija buvo perduota Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejui.
A. Jakimavičiaus svarbą entomologijai liudija tai, kad viena vabzdžių rūšis buvo pavadinta jo vardu. Jo atlikti tyrimai yra svarbūs ir taikomajai entomologijai, vabzdžių populiacijų gausos reguliavimo gamtoje mechanizmams pažinti ir bioįvairovei suprasti.
Tapęs Zoologijos ir parazitologijos instituto (vėliau pervadintas Ekologijos institutu) moksliniu sekretoriumi, A. Jakimavičius daug dirbo bibliografijos ir mokslo istorijos baruose, publikavo straipsnius. 1987 m. išleistas mokslininko ir kitų autorių darbas – solidi 550 puslapių knyga „Lietuvos gyvūnija. Literatūros rodyklė 1721–1980“. Joje surinktos bibliografinės nuorodos apie Lietuvoje išleistas knygas ir paskelbtus straipsnius – aprėpta visa, kas rašyta apie pirmuonis ir vabzdžius. Kaip bibliografas A. Jakimavičius yra išleidęs ir daugiau leidinių. Juose – Ekologijos instituto darbuotojų ir kitų autorių asmeninių publikacijų suvestinės. Kaip mokslo istorikas skaitė nemažai pranešimų mokslo renginiuose entomologijos mokslo istorijos, gyvosios gamtos ir jos raidos tyrimų klausimais.
1997 m. mokslininką A. Jakimavičių užklupusi liga ir pašalintas inkstas nesustabdė veiklos. Jis sudarė ir išleido knygą apie žinomą prieškario Lietuvos zoologą Jurgį Elisoną, su kolege parengė enciklopedinį biografijų žinyną „Lietuvos zoologai. XVIII–XX a.“.
Neabejingas visuomeninei veiklai
Prasminga yra ir visuomeninė kultūrinė A. Jakimavičiaus veikla. Jo iniciatyva Verkiuose, prie anuomet ten veikusių Mokslininkų rūmų, buvo atidengta prof. Pranciškaus Baltraus Šivickio atminimo lenta. A. Jakimavičius rūpesčiu viena miesto gatvė Pavilnyje, kur profesorius gyveno, buvo pavadinta šio vieno žymiausių, sovietų laikais mokslo ideologų persekioto, mokslininko vardu, o P. B. Šivickio moliuskų kolekcija perduota T. Ivanausko zoologijos muziejui. A. Jakimavičius pradėjo sistemingą Zoologijos ir parazitologijos instituto archyvo tvarkymą. Jis inicijavo habil. daktarų Vytauto Jonaičio, Habibo Cachajevo, Onos Atlavinytės rankraštinio palikimo fondų įkūrimą LMA Vrublevskių bibliotekoje.
A. Jakimavičius remia muziejus, archyvus, bibliotekas. Daugiau kaip 1000 leidinių per kelis kartus dovanojo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto ir kitoms bibliotekoms. Dovanojo eksponatų Rokiškio krašto muziejui. Drauge su sūnumi yra parėmęs paminklo Vincui Kudirkai Vilniuje statybą, su žmona – paminklo 1941 m. birželio sukilimo dalyviams atstatymą Obeliuose. Savo lėšomis rėmė kai kurių leidinių leidimą. Ilgametį ir aktyvų Mokslo istorikų ir filosofų bendrijos narį A. Jakimavičių ši draugija 2019 m. išrinko garbės nariu. 2005 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija apdovanojo už mokslo populiarinimą.
Kaip palinkėjimai ateinančioms kartoms skamba prasmingi A. Jakimavičiaus žodžiai, kad, laikui greitai slepiant žmogaus pastangų pėdsakus šioje žemėje, turime nepamiršti prieš mus gyvenusiųjų ar tarp mūsų buvusiųjų. Juos prisimindami, jų darbus minėdami, ateinantiems po mūsų palengvinsime istorinio ir biografinio pobūdžio faktų paieškas. Remtasi knyga „Algimantas Jakimavičius. Entomologijos, mokslo istorijos ir bibliografijos kelias“.
Loreta Glebavičiūtė
Autorė yra LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotoja