„Vykstant klimato kaitai, vienas svarbiausių uždavinių – išlaikyti pakankamą maisto ir geriamojo vandens kiekį ir užtikrinti jų kokybę“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė Jūratė Žaltauskaitė.
Tačiau dabartinės tendencijos tokios, jog, nesilaikant sėjomainos principų, o vietoj jų renkantis vis didesnius trąšų ir augalų apsaugos priemonių kiekius, dar kol kas gebame užauginti pakankamai didelį kiekį produkcijos, tačiau jos maistinė vertė nebūtinai išlieka tokia pati arba net mažėja.
Auginama tik tai, kas apsimoka
„Šiuo metu Lietuvoje turime labai homogeniškus pasėlius, t. y. dideliuose plotuose auginamos vienos rūšies kultūros ir, jeigu ūkininkai daug metų augina tą patį, nevykdo sėjomainų, galima teigti, kad dirvožemis degraduoja. Didžioji dalis ūkininkų žemę stengiasi „praturtinti“ trąšomis, pesticidais, kad tik derlius būtų didelis ir kasmetinis, tačiau tokia chemizacija dirvožemiui, aplinkai ir produkcijai tik kenkia“, – tikina VDU Aplinkotyros katedros docentė J. Žaltauskaitė. Mokslininkė primena, kad Lietuvos parduotuvėse trūksta daugelio kultūrų lietuviškos produkcijos: svogūnų, česnakų ir daugelio kitų. Visa tai turime importuoti, nes Lietuvos ūkininkai jų nesistengia auginti. „Atrodo, tarsi pas mus šios daržovės neaugtų. Auga, bet lietuvių ūkininkai eina lengvesniu keliu ir augina tai, kas labiau apsimoka, t. y. investuoja daug mažiau jėgų ir laiko. Žinoma, auginti, pavyzdžiui, javus daug lengviau – juos nukūlei, pridavei ir pasiėmei pinigus“, – teigia aplinkotyros specialistė.
Klimato kaitos rykštė
Pasak doc. J. Žaltauskaitės, labai svarbu suprasti, kad klimato kaita nėra vien tik temperatūros kilimas. Ją lydi daugybė kitų neigiamų padarinių: ekstremalūs įvykiai (sausros, karščio bangos, potvyniai), kyla jūros lygis, kinta vandenyno cirkuliacija ir pan. „Vykstant klimato kaitai, kai kur galime tikėtis didesnių derlių, tarkime, šiaurinėse platumose, pavyzdžiui, Lietuvoje ar Skandinavijos šalyse, kur vidutinė temperatūra kas metai didėja ir pailgėja vegetacijos periodas, tačiau užauginamos produkcijos maistinė kokybė nebūtinai bus geresnė vien dėl to, kad daugiau priauga“, – konstatuoja J. Žaltauskaitė.
Docentė priduria, kad Lietuvoje ateityje dėl klimato šiltėjimo gali išnykti kai kurios mums įprastos augalų rūšys, kurias pakeis atvežtinės ar invazinės. Prognozuojama, kad, pavyzdžiui, eglės pamažu paliks Lietuvos plotą, o lietuviškų eglių puošimas per Kalėdas gali tapti egzotika. VDU mokslininkų tyrimais patvirtino, kad dėl padidėjusios oro temperatūros ir anglies dioksido koncentracijos mažėja žemės ūkio augalų konkurencingumas ir brangsta kova su piktžolėmis. Be to, klimato kaita neigiamai veikia ir dirvožemį, kurio kokybė vis blogėja. Ji prastėja ir intensyvinant žemės ūkį. Visa tai prisideda prie to, kad dirvožemis „degraduoja“. Dėl to susiduriame su rimtu iššūkiu – kaip užauginti pakankamai maisto nenumaldomai augant pasaulio gyventojų skaičiui.
Naudingo maisto bus vis mažiau
„Kintant klimatui, dažnėja ir intensyvėja karščio bangos, o daugumą šių bangų lydi sausros. Tai, žinoma, kelia didelę grėsmę natūralioms ir žemės ūkio ekosistemoms. Mūsų tyrimai parodė, kad žemės ūkio augalų atsakas į karščio bangas yra labai panašus į jų reakciją į padidėjusią temperatūrą. Kai kurie augalai yra jautresni už kitus. Pavyzdžiui, miežis jautrus net nedideliems pokyčiams, o štai rapsą keletu laipsnių aukštesnė temperatūra veikia teigiamai“, – pasakoja VDU docentė Jūratė Žaltauskaitė.
Patvirtinta, kad augalai gana greitai atsistato po trumpalaikės, iki savaitės trukmės karščio bangos. Tačiau, jei jie kartu patiria ir kitų neigiamų veiksnių, pavyzdžiui, sausrą, konkuravimą su kitais augalais, atsistatymas yra daug lėtesnis. „Tyrimas taip pat atkreipė dėmesį į herbicidų naudojimą žemės ūkyje. Atšilusio klimato sąlygomis mažėja ir kai kurių herbicidų efektyvumas, todėl ateityje laukus gali reikėti purkšti dar dažniau ir didesniais kiekiais. Visa tai teršia aplinką, menkina užauginamos produkcijos maistinę kokybę. Tai tiesiogiai atsilieps ir žmonių sveikatai“, – perspėja VDU mokslininkė.
Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį – tai yra vienas iš 17 darnaus vystymo tikslų, siekiant, kad žemėje nebūtų badaujančių. Tačiau dėl klimato kaitos prarandami plotai, tinkami žemės ūkio veiklai. Kai kur pasidaro per sausa, kai kur – per drėgna. Mokslininkai intensyviai ieško sprendimų, kaip, keičiantis klimatui, užtikrinti maisto saugumą ir jo pakankamą kiekį ateityje.
Rimgailė Dikšaitė