Klimato kaita, miestų plėtra ir aplinkos tarša – ir šių dienų, ir ateities iššūkiai. Ieškant jiems sprendimo, pirmenybė turėtų būti teikiama ir tvariam kraštovaizdžio išsaugojimui – parkams, vaikų žaidimo aikštelėms, laisvalaikio erdvėms.
Rinkoje pastebimas šių dienų iššūkius galinčių spręsti kraštovaizdžių architektų poreikis, nes vis daugiau miesto tvarkymo uždavinių siejami ir su gamtos procesais. Užpildyti trūkstamų specialistų nišą jau pasirengė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), kuriame nuo rudens prasidės atnaujinta kraštovaizdžio architektūros bakalauro studijų programa.
Studijų programos rengimo vadovas, architektas, VGTU profesorius Gintaras Stauskis pabrėžia, kad kraštovaizdžio architektų kompetencija ir jų profesinės veiklos laukas labai išsiplėtė: „Tai ne vien parkų ir sodų kūrimas. Tokie specialistai planuoja miesto erdvinę plėtrą, modeliuoja atvirųjų erdvių – aikščių ir skverų, kultūrinių kraštovaizdžių – nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, miesto gatvių, krantinių ir kitų infrastruktūros erdvių ateitį.“
Pasak kraštovaizdžio architektės Vaivos Deveikienės, kraštovaizdžio architekto veikla prasideda už bet kurio pastato sienos, pradedant nuo namo kiemo, kvartalo, rajono iki viso miesto planavimo reikalų: „Kraštovaizdžio architektų reikia kuriant didelius miesto parkus ir kitas viešąsias erdves, gatvių žaliąsias pėsčiųjų ir dviratininkų zonas. Jie žmonių poilsiui pritaiko vandens telkinių pakrantes, tvarko istorinius parkus ir kultūrinį kraštovaizdį, kuria gyvenamąją aplinką daugiabučių kvartaluose ir individualaus užstatymo teritorijose.“
Kraštovaizdžio architektas šių dienų visuomenėje yra itin paklausi profesija. Jo sukurtų projektų reikia savivaldybėms, nekilnojamojo turto plėtotojams ir privatiems statytojams, jie dalyvauja rengiant miesto ir visos šalies plėtros strategiją, vykdo mokslinius tyrimus. Architektė pažymi, kad kraštovaizdžio architekto profesija yra labai dinamiška, reaguojanti į miesto ir gamtos santykį. „Stebint dabartines pasaulines urbanistines tendencijas, panašu, kad kraštovaizdžio architekto profesija stiprins savo pozicijas miesto planavime ir ateityje vadovaus stambiems miestų ar kvartalų tvarkymo projektams. Pastatų architektai ir urbanistai taip pat sieks įgyti kuo daugiau kraštovaizdžio architektūrai būdingų gebėjimų“, – sako V. Deveikienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad visuomenė pastaruoju metu keičia gyvenimo būdą, vis daugiau laiko praleidžia viešosiose erdvėse ar parkuose. Žmonės nori daugiau judėti pėsčiomis, dviračiais, atsisako automobilių, kaip prioritetinės susisiekimo priemonės: „Visuomenė tampa sąmoningesnė, reikalauja saugoti ir tausoti gamtą, vietos kraštovaizdžio tapatybę. Tai reiškia, kad vis svarbesnis tampa teritorijos vertybių analizės etapas, kuriame kraštovaizdžio architektas tikrai tampa svarbiu asmeniu. Galiausiai, Lietuvoje šylantis oras sudaro galimybes ilgiau būti lauke. O tai reiškia, kad ir atvirų erdvių projektavimo poreikis augs.“
Kraštovaizdžio architektūros specialistai gali prisidėti ir prie sparčiai vykstančių klimato kaitos pokyčių. „Klimato kaita skatina tausoti gamtinius išteklius, kitaip tvarkyti lietaus vandenį, jį kaupti ir kūrybingai panaudoti. Didėja natūralaus šešėlio ir perkaitimo prevencijos poreikis. Tokiems uždaviniams spręsti ir reikalingos kraštovaizdžio architekto kompetencijos, nes jos sujungia gamtos, inžinerijos, ekologijos ir meninio komponavimo žinias. Kraštovaizdžio architektas savo sprendiniais sukuria ne tik ekologišką ir patogią, bet ir menišką aplinką“, – įsitikinusi V. Deveikienė. Šios srities specialistų reikia, sprendžiant miesto erdvių plėtros ir jų tobulinimo klausimus.
Žvelgiant tarptautiniu lygmeniu, kraštovaizdžio architektas valdo tris pagrindinius aplinkos tvarkymo instrumentus. Jis žino gamtos dėsnius, išmano technologijas ir moka taikyti meninės kompozicijos priemones. Visas šias žinias sujungus į vieną visumą, sukuriama gyvybinga, nuolat kintanti vaizdų ir pojūčių įvairovė. Kraštovaizdžio architektūros kūriniai yra ne tik įdomūs ir naudingi rekreacijai ar ekologijai, bet ir padeda atskleisti pastatų, architektūrinių ansamblių grožį, išryškina miesto gamtines vertybes, erdvių struktūrą, tai vietovei būdingą panoramą.
Atnaujinta kraštovaizdžio architektūros studijų programa bus bene pirmoji Europoje, sukurta pagal Tarptautinės kraštovaizdžio architektų federacijos (angl. IFLA) ir Europos kraštovaizdžio architektūros mokyklų tarybos (angl. ECLAS) reikalavimus ir rekomendacijas. Studijuojant bus pasiekiami ir geriausi VGTU partnerių – Estijos, Lenkijos, Vengrijos ir Olandijos universitetų kursai pagal pasirašytą daugiašalę bendradarbiavimo studijų srityje sutartį. Tai suteiks studentams galimybę dalį studijų rinktis universitetų partnerių aukštojo mokslo institucijose, kuriose studijų programos atnaujinamos pagal tarptautinius reikalavimus.
Kraštovaizdžio architektūros bakalauro studijos truks trejus metus. Studentams bus suteikiamas menų kvalifikacinis laipsnis. Baigusieji šias studijas galės gilinti kraštovaizdžio architekto žinias magistrantūroje. Atlikę dvejų metų praktiką, studentai įgis profesinės kvalifikacijos patvirtinimą ir taps visoje Europos Sąjungoje paslaugas teikti galinčiais atestuotais kraštovaizdžio
architektais.
Kristina Lazickienė