Pastarosiomis dienomis plačiai aptarinėjamas klausimas – Europos Sąjungos biudžetas 2021–2027 metams. Tai viena aktualiausių temų, kadangi baigiasi ES regioninės paramos 2014–2020 m. m. paskirstymo laikotarpis ir planuojama kitam.
Norkevičiūtės nuotr.
Didžiausiu iššūkiu tampa biudžeto lėšų paskirstymas. 2014–2020 m. ES struktūrinių ir investicinių fondų paramos Lietuvai biudžetas siekė 8,39 mlrd. eurų. Pagal dabartinį ES biudžeto planą, parama Lietuvai 2021–2027 m. siektų apie 6,5 mlrd. eurų, t. y. sumažėtų apie 1,89 mlrd. eurų, arba apie 270 mln. eurų mažiau per metus. Ar toks paramos Lietuvai sumažinimas yra pagrįstas?
Paramos politikos peržiūrėjimas ir lėšų perskirstymas tarp regionų yra normalus reiškinys. Planuojant paramą kitam programavimo laikotarpiui, vertinamas suteiktos paramos efektyvumas, koreguojami prioritetai, įvertinamos ES biudžeto galimybės ir pagal tai tikslinama struktūrinių fondų ir sanglaudos fondų lėšų paskirstymo politika ir taisyklės. Pagrindinis ES regioninės paramos tikslas – mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus tarp ES regionų ir užtikrinti tvarią plėtrą. Kiekvienas ES regionas gali gauti paramą iš Europos regionų plėtros fondo, Europos socialinio fondo, tačiau iš Sanglaudos fondo paramą gali gauti tik mažiau išsivystę regionai.
2014–2020 m. šią paramą gavo regionai, kurių bendros nacionalinės pajamos, tenkančios vienam gyventojui, nesiekė 90 proc. ES vidurkio. Vien iš šio fondo ES regionams per paskutinį programavimo laikotarpį buvo skirta 63,4 mlrd. eurų paramos. Bendras regionų plėtros ir sanglaudos politikos finansavimo 2014–2020 m. fondas siekė 351,8 mlrd. eurų.
Tačiau, kaip rodo tyrimai, ES regioninė parama ne visai pasiekia numatytus tikslus. Nors tarp ES šalių vyksta konvergencija, atotrūkiai tarp regionų, pagal teritorinių vienetų skirstymo nomenklatūrą (NUTS) priskiriamų trečiajam, t. y. apskričių lygmeniui, didėja.
Vadinasi, paramos teikimo taisyklės turi būti koreguojamos, siekiant užtikrinti, kad konvergencija vyktų ne tik šalių, bet ir apskričių lygmeniu. Viena didžiausių problemų – netolygus, nepakankamai efektyvus paramos paskirstymas tarp smulkių teritorinių vienetų, kai didesnę paramos dalį gauna ūkiniai vienetai, veikiantys ekonomiškai stipresnėse apskrityse, o parama atsiliekančioms apskritims yra per menka. Todėl atotrūkis tarp apskričių dar labiau didėja ir sanglaudos politika nepasiekia savo tikslo.
Tyrimai rodo, kad ES regioninei paramai būdinga mažėjanti grąža, nes paramos efektyvumas priklauso nuo jos intensyvumo. Su kolegomis (doc. dr. Mindaugu Butkumi ir doc. dr. Kristina Matuzevičiūte) atliktas tyrimas, analizuojant 2007–2014 m. regioninės paramos efektyvumą NUTS 3 lygmenyje, rodo, kad paramai pasiekus 3,07 proc. bendrojo vidaus produkto, dėl mažėjančios ribinės grąžos papildoma parama teigiamo poveikio regionų konvergencijai nebeturi. Minėtu paramos laikotarpiu ši finansavimo riba buvo viršyta net 37-iuose ES NUTS 3 lygmens regionuose ir permokėtų lėšų suma sudarė apie 5,8 mlrd. eurų. Lietuvos atveju parama viršijo šią ribą tik viename iš 10 regionų, kai Vengrijoje – net 11-oje regionų iš 20. Tai rodo, kad Lietuvoje ES paramos lėšos paskirstomos efektyviau, lyginant su Vengrija. Akivaizdu, kad paramos paskirstymas tarp regionų turi būti peržiūrėtas: daugiau lėšų turėtų būti skirta regionams, nesiekiantiems optimalios finansavimo ribos ir mažiau ją viršijantiems.
Kitas svarbus veiksnys, lemiantis ES regioninės paramos efektyvumą, – valstybės institucijų kokybė. Tyrimai rodo, kad didesnę grąžą pasiekia regionai, kuriuose institucijų veiklos kokybė yra geresnė. Kai kuriais atvejais valstybės institucijų veikla siejama tik su korupcijos lygiu, tačiau institucijų kokybė apima ir politikos stabilumą, Vyriausybės veiklos efektyvumą, reguliavimo kokybę, įstatymų viršenybę, balsavimo teisę ir atsakomybę. Pagal Pasaulio banko skaičiuojamą Vyriausybės efektyvumo indeksą, Lietuva iš 28 ES šalių 2018 m. užėmė 15-ą vietą, kai Vengrija – tik 23-ią vietą. Todėl nenuostabu, kad paramos paskirstymas Vengrijoje tarp smulkesnių teritorinių vienetų nėra pakankamai efektyvus.
Tačiau ir Lietuvai šiuo aspektu yra kur pasitempti. Be aiškios regioninės politikos pasiekti sanglaudą tarp regionų būtų sunku. Vis dėlto, derantis dėl ES regioninės paramos, egzistuojantys dideli regioniniai skirtumai šalies teritorijoje – svarus argumentas. Šiuo metu tik lieka tikėtis, kad bus surasta daugiau svarių argumentų ir derybų rezultatas Lietuvai bus palankus.
ES biudžetą labai pakoregavo Jungtinės Karalystės išstojimas. Dėl šio sprendimo ES biudžetas neteks apie 50–60 mlrd. eurų pajamų. Tikimasi, kad augančios ekonomikos ir didėjančios narių įmokos į ES biudžetą kompensuos Jungtinės Karalystės išstojimo nulemtus nuostolius. Vis dėlto, jau girdisi pasiūlymų, kad įmokų dalis nuo šalių bendrųjų pajamų turėtų būti sumažinta. Tai būtų naujas iššūkis šalims, besiderančioms dėl ES paramos.
Dr. Alma Mačiulytė-Šniukienė
Autorė yra VGTU Verslo technologijų ir verslininkystės katedros dėstytoja