Instituto pertvarka negali prieštarauti regioninei politikai. Seimo narys doc. dr. Stasys Tumėnas atkreipė dėmesį į planuojamą Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) pertvarką. Jis akcentuoja, kad optimizacija negali vykti teritorinių skyrių regionuose sąskaita. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas nuo 2020 m. liepos 1 d. numato atlikti struktūrinius pertvarkymus, siekdamas optimizuoti savo veiklą. Planuojama įsteigti 10 naujų pareigybių pagal perskirstytą darbo krūvį Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno laboratorijose, Mėginių informacijos valdymo skyriuje įsteigti 6 vyriausiųjų specialistų pareigybes (po dvi nutolusias darbo vietas Panevėžyje, Šiauliuose ir Telšiuose), panaikinant šio instituto Panevėžio, Šiaulių ir Telšių teritorinius skyrius ir juose esančias 46 pareigybes.
Anot Seimo nario doc. dr. Stasio Tumėno, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto pateiktas optimizacijos planas turi būti kuo skubiau peržiūrėtas, nes jis nepadės padidinti veiklos efektyvumo, neleis atsisakyti besidubliuojančių funkcijų ir tyrimų atskirose laboratorijose, nepadidins infrastruktūros panaudojimo efektyvumo. Šis planas iš esmės pagrįstas pastatų ir laboratorinės įrangos išlaidų mažinimu ir centralizacijos siekiu.
Nurodyti optimizacijos argumentai nėra svarūs. Pavyzdžiui, Šiaulių teritoriniame skyriuje atliekami laboratoriniai tyrimai 2018 m. sudarė 6,39 proc., o 2019 m. – 6,03 proc. nuo visų institute atliekamų tyrimų skaičiaus, nes juos formuluojant neatsižvelgiama į juridinio asmens formą (biudžetinė įstaiga), darbuotojų skaičiaus ir atliekamų tyrimų santykį. Neaišku, kodėl, uždarius tris minėtus teritorinius skyrius, mažėtų tyrimų atlikimo sąnaudos ir būtų padidintas konkurencingumas. Stasys Tumėnas įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto misiją, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme apibrėžtus veterinarijos uždavinius, maisto saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus, reglamentuotus Lietuvos Respublikos maisto įstatyme, Pasaulio sveikatos organizacijos rezoliucijas ir rekomendacijas, būtina stiprinti teritorinius padalinius (infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius, finansavimą, tyrimus), o ne iš viso atsisakyti Panevėžio, Šiaulių ir Telšių teritorinių skyrių.
Pastarojo laikmečio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje – virusų plitimas, epidemijos ir pandemijos – rodo, kad tokio pobūdžio tarnybų darbą privalu išlaikyti, stiprinti ir plėsti. Valstybės politika maisto ir veterinarijos srityse negali būti grindžiama pelningumo kriterijumi, nes ji pirmiausia susijusi su viešojo intereso tenkinimu, o pastarąjį eliminuoja numatoma optimizacija. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto teritorinių skyrių Šiauliuose, Panevėžyje ir Telšiuose pavertimas mėginių surinkimo punktais niekaip nesisieja nei su valstybės ir savivaldybių funkcijų įgyvendinimu, nei su instituto kokybės politika. Tai būtų neteisingas žingsnis, ignoruojant Lietuvos piliečių, gyvenančių regionuose, teises, neatsakingai švaistant valstybės turtą (esamą laboratorinę įrangą ir kt.), atsisakant kvalifikuotų specialistų ir, be abejo, devalvuojant nacionalinę ir Europos Sąjungos regioninę politiką.
Prašoma priemiesčius laikyti miesto dalimi. Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis kreipėsi į vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę, prašydamas koreguoti miestų sąrašą, kad priemiestinės teritorijos būtų apskaitomos kaip miestai. Jis primena, kad iki šiol Lietuvoje galioja sovietinis miestų sąrašas. Miestais Lietuvoje laikomi Vabalninkas, Žagarė ir Virbalis, o priemiesčiai – Garliava ir Rudamina priskirti kaimams: „Atrodytų, koks skirtumas, kaip ten valdininkai dokumentuose ką vadina, bet pagal šį sąrašą sudaroma Lietuvos gyventojų statistika, o pagal ją planuojama Europos Sąjungos parama ir valstybės investicijos. Kaip tik dabar vyksta diskusijos dėl naujos ES finansinės perspektyvos, todėl labai svarbu turėti tikslią statistiką.“
Pasak Seimo nario, jis yra ne kartą prašęs tvarkyti miestų sąrašą, bet tam niekada neatsirasdavo politinės valios, nes tai susiję su ES finansiniais srautais. „Iš tikrųjų kaime gyvena tik kokie 10 proc. Lietuvos gyventojų, o dokumentuose – beveik 33 proc. Pagal tokią statistiką daugiau finansinės paramos yra nukreipiama kaimiškosioms teritorijoms, bet priemiesčių ji nepasiekia, nes čia nėra nei žemės ūkio, nei tradicinių amatų, nei ūkininkavimo. Štai per pastaruosius metus programai „Urban“, kuri skirta miestų problemoms spręsti, buvo numatyta vos 140 mln. eurų, o kaimo plėtrai – beveik 2 mlrd. eurų“, – sakė K. Masiulis. Lietuvos miestų sąraše yra per 100 miestų. Sąrašas sudarytas 1994 m. ir vėliau tik minimaliai koreguotas.
Transatlantinių santykių svarba mūsų regiono saugumui. Vašingtone su oficialiu darbo vizitu apsilankęs Seimo Pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis susitiko su Atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto Europos reikalų pakomitečio pirmininku Viljamu Kytingu (William Keating) ir Kongreso nariu Marijumi Diaz-Balartu (Mario Díaz-Balart). Aptarti regioninio saugumo iššūkiai ir transatlantinio bei dvišalių ryšių klausimai. Vizito metu Seimo Pirmininkas kartu su Latvijos ir Lenkijos parlamentų pirmininkėmis bei Estijos parlamentarais dalyvavo diskusijoje „Paveldo fondas“, kurioje buvo aptartos JAV politikos aktualijos. Lietuvos parlamento vadovas pagerbė komunistinių režimų aukas visame pasaulyje ir padėjo gėlių prie paminklo komunizmo aukoms atminti, apsilankė JAV Holokausto memorialiniame muziejuje ir susitiko su Komunizmo aukų memorialinio fondo vadovu Marionu Smitu (Marion Smith). Seimo Pirmininkas kartu su Užsienio reikalų komiteto Transatlantinių santykių ir demokratinės plėtros pakomitečio pirmininku Emanueliu Zingeriu bendravo su Vašingtono, Baltimorės ir šių miestų apylinkėse gyvenančiais lietuviais. Šis vizitas Lietuvos iniciatyva surengtas kartu Latvijos parlamento Pirmininke Inara Mūrniece (Ināra Mūrniece), Lenkijos parlamento Žemųjų rūmų Pirmininke Elžbieta Vitek (Elżbieta Witek) ir Estijos parlamento Tarpparlamentinių ryšių su JAV grupės pirmininke Keit Pentus-Rosimanus (Keit Pentus-Rosimannus), siekiant atkreipti JAV dėmesį į regiono problemas ir aktualijas.
