Peržiūrėti užsieniečių leidimo gyventi Lietuvoje nutraukimo pagrindus. Seimo narys dr. Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl užsieniečių teisinės padėties reguliavimo.
2020 m. kovo 2 d. Visagine buvo užpulta ir sumušta Visagino „Verdenės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja. Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikaltimas įvykdytas tautinės neapykantos pagrindu dėl to, kad ši mokytoja moko lietuvių kalbos. Už tokį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų. Įtariamasis yra Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
L. Kasčiūnas teigia, kad pagal galiojantį įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, pabėgėlio statusas arba laikinoji apauga gali būti panaikinami užsieniečiams, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais tik dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. Tokie užsieniečiai taip pat gali būti išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos. Labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo.
„Atsižvelgiant į tai, prašau Migracijos departamento įvertinti, kokios įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytos sankcijos galėtų būti taikomos Rusijos Federacijos piliečiui, turinčiam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu teismas jį pripažintų kaltu dėl minėto smurtinio nusikaltimo įvykdymo. Taip pat prašau, pasitelkus kitų šalių patirtį ir išmoktas migracijos politikos pamokas, įvertinti galimybes ir argumentus sugriežtinti leidimo nuolat gyventi, pabėgėlio statuso arba laikinosios apsaugos panaikinimo, užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindus. Ekspertų teigimu, būtent perspektyva prarasti pabėgėlio statusą ir leidimą nuolat gyventi, o ne teismų bausmės yra geriausia prevencija galimai nusikalstamai imigrantų veikai. Tie, kurie atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką, privalo gerbti čia galiojančias elgesio normas ir įstatymus“, – kreipimąsi komentavo L. Kasčiūnas.
Seimas pradėjo pavasario sesiją. Kovo 10 d. prasidėjusios VIII (pavasario) sesijos pirmajame posėdyje pristatytas Seimo sesijos darbų programos projektas. Svarbiausius pavasario sesijos darbus pristatęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad darbų programos projekte yra nustatyti penki pagrindiniai prioritetai: socialinės atskirties mažinimo, korupcijos prevencijos, pokyčių aplinkos apsaugos srityje, klimato kaitos energetikos politikos, Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija ir vykdomų reformų įgyvendinimo kontrolė. Tarp svarbių projektų Seimo Pirmininkas išskyrė sveikatos sistemos tobulinimo, didesnį socialinį saugumą užtikrinsiančius klausimus, aktualius pokyčius švietimo srityje, ekonomikos plėtrą skatinsiančius projektus ir kt.
Kalbėdamas apie Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis akcentavo, kad pagrindiniai Vyriausybės siūlymai Seimo pavasario sesijai ir toliau susiję su socialinės atskirties mažinimu, šeimų stiprinimu, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų gerinimu, toliau siūlomos efektyvios priemonės kovai su korupcija ir šešėline ekonomika. Skiriamas didelis dėmesys aplinkosaugai, žmonių saugumui. Kaip tvirtino Ministras Pirmininkas, atsižvelgdami į praėjusių metų šalies ekonominės raidos tendencijas ir rezultatyvesnį mokesčių administravimą, galime konstatuoti, kad iš šešėlio ištraukėme planuotus 200 mln. eurų, bet to tikrai negana, todėl atnešame į Seimą projektus, kurie didina skaidrumą transporto, statybų ir paslaugų sektoriuose. „Labai reikia tolesnės paramos Vyriausybės pateiktiems projektams, diegiant statybininko identifikacinę kortelę, įgyvendinant naudotų automobilių perpardavėjų kontrolės ir jų mokestinės drausmės priemones, automobilių atliekų tvarkymo taisykles“, – sakė S. Skvernelis.
Vardinės balsavimo dėl Nepriklausomybės atkūrimo kortelės. Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-metį, Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) eksponuojamos 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų vardinės balsavimo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto
„Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ kortelės. Ekspoziciją parengė Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Archyvo skyrius. „Tai reta proga pamatyti visas kartu vardines balsavimo dėl Nepriklausomybės atkūrimo korteles, balsavimo rezultatų protokolą, kuris tuo metu buvo vadinamas sąrašu“, – sako ekspozicijos rengėjai.
Dėl pavojingų atliekų slapstymo. Seimo narys Paulius Saudargas kreipėsi į Lietuvos Respublikos prokuratūrą ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą dėl galimo pavojingų atliekų slapstymo Kopūstėlių kaime, Ukmergės rajone. Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimus aplinkosaugos pažeidimus, Seimo narys Paulius Saudargas 2020 m. vasario 7 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą. Departamento atsakyme pažymima, kad „UAB „JRS WOOD“ priklausiusios ir neteisėtai šalinti priimtos pavojingos atliekos yra sutvarkytos. Iš viso utilizuoti buvo išgabentos ir sutvarkytos 134 tonos pavojingų atliekų“.
Tačiau kovo pradžioje Seimo narį pasiekė aplinkosaugos visuomenininkų darytos nuotraukos, kuriose matyti galimi pažeidimai. Teritorijoje, į kurią įvažiavimas yra apsunkintas, matyti užkastos statinės melsva apačia. Lieka neatsakytas klausimas, ar nebuvo delsiama atlikti tyrimą, kol sukaks senaties terminas. „Kadangi Aplinkos apsaugos departamentas patvirtino ankstesnius UAB „JRS WOOD“ pažeidimus, kyla klausimas, ar tikrai ši įmonė sugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimus. Ne paslaptis, kad Aplinkos apsaugos departamento neveiksnumas kelia daug problemų šiame sektoriuje. Būtent todėl svarbu kreiptis į atitinkamas institucijas, siekiant stabdyti verslininkų savivalę“, – nurodo parlamentaras. Jis yra Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys.