Janina Degutytė
Tu – mažutė, tu telpi visa
Į Čiurlionio karalių delnus…
Tu – riekelė duonos kasdieninės
Ant pasaulio vaišių pilno stalo.
Tu ant gaublio – mažas lopinėlis,
Žalgirio šarvų plieninis žvynas.
Pirčiupio liepsnos ir kraujo ženklas,
Ežerų dangaus tyriausias lašas.
Tiktai mūsų meilėj tu – didžiulė.
Mūsų delnuose – tu nesudeginama.
Mūsų ilgesy – brangiausia pasaka.
Mūsų akyse – tu saulės kraštas.