Azijos kultūroje ir asmeniui, ir valstybei svarbiausia yra jėga. Imperija, iš kurios išėjome, buvo sukurta krauju, tautų užkariavimais ir baime. Žlugo, nesugebėjusi suvirškinti prarytų milžiniškų teritorijų, ekonomiškai subankrutavusi, iš ubagystės. Nusilpus jėgai, tautos paprasčiausiai išsivaikščiojo.
Europinėje kultūroje ir asmeniui, ir valstybei svarbiausia yra pinigai, kurie tapo nauja jėga. Imperija, kurioje gyvename, kuriama paskolomis ir pelnais, elito papirkimais ir turto goduliu. Ji gali suvirškinti ištisas tautas, niekada nesubankrutuos ir nebadaus. Tačiau visada pralaimi, susidūrusi su jėga, nes pati vidinės, kuriančios jėgos nebeturi. Ir nebenori turėti.
Azijinėje imperijoje buvome pavergti, bet stiprūs, kupini pralaimėtojų kartėlio ir neturtingos lygybės solidarumo. Galėjome nesunkiai būti kartu, patirti peties jausmą ir savo jėgą, kurios jie bijojo. Dabar prisipildėme atskirties neapykantos, gyvename vienatvėje ir nepasitikėjime, ir patys bijome, nors norime visko.
Juk pamenate – priešai ir draugai buvo aiškūs, buvo lengva pakilti ir būti kartu. Ir minios iki horizonto dainavo nepamirštas tėvų dainas. Dabar patys sau esame priešai. Niekas nebedainuoja, apsunkę dar kartais suplasnojame, bet nebegalime pakilti. Vis skaičiuojame, ar apsimoka būti laisviems.
Kadaise tautas reikėjo nukariauti, dabar jas galima nupirkti. Senoji azijinė imperija žlugo nuo pinigų stygiaus ir skurdo, šita baigiasi nuo pertekliaus, turtų ir persisotinimo. Visos jos vertybės tuštėja, praranda esmes ir išeina iš žmonių, kuriuose nebeliko tikrumo.
Svetimos šventovės dygsta kaip grybai viduje ir pasaulyje. Ir nebėra turėtos jėgos, kuri pavirto tinguliu, tuščiais pinigais ir sočios, serijinės amžinybės iliuzija. Savinaikos siautuly Naująją Romą sugriaus ne išorinė jėga, o įsiviešpatavusi beprotystė, masių ištvirkimas ir barbarai.
Algimantas Rusteika
Šaltinis: www.pozicija.org, 2020-02-27