Vasario 18 d. Kaune, Petrašiūnų kapinėse įvyko pirmojo Lietuvos savanorio plk. Kazio Škirpos (1895–1979) 125-ųjų gimimo metinių minėjimas. Pranešimą skaitė Kazio Škirpos įamžinimo iniciatorius, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, dimisijos kpt. Algirdas Petrusevičius. Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, LŠS Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Lietuvos sąjūdžio atstovai.
Kazys Škirpa gimė 1895 m. vasario 18 d. Namajūnų kaime (Saločių vlsč.). Mirė 1979 m. rugpjūčio 18 d. Vašingtone. 1995 m. perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Kazys Škirpa 1916 m. buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę. Baigė Peterhofo karo mokyklą. 1917 m. buvo vienas lietuvių karinių dalinių Rusijoje organizatorių. 1918 m. viduryje pirmasis savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės kovose su Sovietų Rusijos kariniais daliniais, bermontininkais ir Lenkijos kariuomene.
Būdamas Vilniaus karo komendanto padėjėjas, faktiškai ėjo komendanto pareigas. 1919 m. sausio 1 d. su kitais savanoriais Gedimino pilies bokšte iškėlė tautinę Lietuvos valstybės vėliavą. 1920–1921 m. buvo Steigiamojo Seimo atstovas.
1922 m. K. Škirpa baigė Aukštuosius karininkų kursus Kaune, o 1925 m. – Belgijos karo akademiją. 1925 m. buvo Generalinio štabo 2-ojo skyriaus viršininkas, 1926 m. tapo Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininku. Pradėjo pertvarkyti kariuomenę, parengė jos mobilizacijos planą. Nuo 1927 m. dirbo diplomatinį darbą Vokietijoje, 1928–1937 m. – karo atašė. 1937–1938 m. –Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje, 1938 m. kovo–gruodžio mėnesiais – nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijoje, nuo 1939 m. dirbo Vokietijoje.
Kai 1940 m. birželio mėnesį Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, K. Škirpa Berlyne suorganizavo Lietuvių aktyvistų frontą. 1941 m. tapo vienu iš antisovietinio Birželio sukilimo rengėjų. Sukilimui prasidėjus, Lietuvių aktyvistų frontas K. Škirpą paskelbė Lietuvos laikinosios vyriausybės Ministru pirmininku. Tačiau nacistinės Vokietijos valdžia neleido jam išvykti iš Berlyno, taikė namų areštą. 1944 m. memorandume nacių Vokietijos vyriausybei K. Škirpa siūlė Lietuvos valdymą perleisti lietuvių vyriausybei. Dėl to tų metų birželio 14 d. jis buvo suimtas ir internuotas.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, K. Škirpa 1946 m. išvyko į Airiją. Nuo 1949 m. gyveno JAV, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Veikė įvairiose lietuvių organizacijose. 1957–1958 m. buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto komisijos pirmininkas.
Dr. Raimundas Kaminskas