Susitarti dėl šakos kolektyvinės sutarties. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pradeda konsultacijas su švietimo profesinėmis sąjungomis dėl naujos šakos kolektyvinės sutarties parengimo, į šį darbą kviesdama visas be išimties profesines sąjungas. „Esame gavę keturių profesinių sąjungų prašymą atnaujinti derybas dėl prieš daugiau kaip dvejus metus pasirašytos ministerijos ir profesinių sąjungų sutarties. Kadangi sutartyje yra apibrėžiami visai švietimo bendruomenei svarbūs klausimai, norėtume rengti ne atskiras sutartis su skirtingomis profesinėmis sąjungomis, o vieną bendrą, į derybų procesą įtraukiant visas profesines sąjungas, siekiančias švietimo šakos darbuotojų socialinės ir ekonominės gerovės. Labai tikimės, kad profesinės sąjungos ras bendrą priimtiną variantą, nes tikslas yra toks pat – kad mokytojai turėtų kuo geresnes darbo sąlygas, o mokiniams būtų užtikrinta ugdymo kokybė”, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė prof. Jolanta Urbanovič. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga iki šiol nebuvo pasirašiusi kolektyvinės šakos sutarties, derybos tarp šios profesinės sąjungos ir ministerijos vyko praėjusį rudenį. Parengtas projektas pateiktas derinti profesinės sąjungos bendruomenei. Šakos kolektyvinėje sutartyje apibrėžiami mokytojų darbo apmokėjimo, darbo sąlygų, atstovavimo klausimai.
Priėmimas į profesinio mokymo įstaigas. Šiemet pirmą kartą surengtame ankstyvajame žiemos priėmime į profesinio mokymo įstaigas, vykusiame sausio 27 d. – vasario 11 d., pasirašyti sutartis pakviesti 607 stojantieji. Tarp stojančiųjų populiariausios yra transporto paslaugų, sveikatos priežiūros, inžinerijos ir inžinerinių profesijų programos. Daugiausia stojančiųjų kviečiama mokytis Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, Alytaus profesinio rengimo centre ir Šiaulių darbo rinkos mokymo centre.
Ankstyvajame priėmime galėjo dalyvauti visi norintieji, baigę vidurinio ugdymo programą. Profesinę kvalifikaciją tokiu atveju galima įgyti per 6–18 mėnesių. Gavę kvietimus mokytis buvo kviečiami sudaryti studijų sutartis iki vasario 14 d. Įstojusieji per ankstyvąjį priėmimą mokytis pradėjo iškart po sutarties su profesinio mokymo įstaiga pasirašymo. Iš viso per 2020 m. į profesinio mokymo įstaigas planuojama priimti 20 610 naujų mokinių, tai yra 420 daugiau nei pernai.
Atsižvelgiant į išaugusį specialistų poreikį, daugiau vietų šiemet skiriama inžinerinei pramonei, sveikatos priežiūrai ir socialiniam darbui, taip pat vairuotojų rengimui. Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, daugiausia vietų 2020 m. atiteks apdirbamajai gamybai – 4935, didmeninei ir mažmeninei prekybai, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontui – 3540, transportui ir saugojimui – 2790, statybai – 2025, sveikatos priežiūrai ir socialiniam darbui – 1110.
Didinama valstybės parama Baltarusijoje, Lenkijoje ir Kaliningrado srityje dirbantiems mokytojams. Vyriausybei pritarus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patikslintam „Asmenų, vykdančių ar vykstančių vykdyti lituanistinį švietimą užsienyje, rėmimo ir skatinimo tvarkos aprašo“ pakeitimui, pusantro karto didinamos išmokos lituanistinio švietimo mokytojams, dirbantiems Baltarusijos, Lenkijos ir Kaliningrado srities (Rusija) lietuviškose mokyklose. Taip siekiama padėti lietuviams išsaugoti kalbą, tradicijas, papročius, užtikrinti lituanistinių mokyklų lietuvių etninėse žemėse veiklos tęstinumą.
Šešiose lietuviškose bendrojo ugdymo įstaigose ir daugiau nei 20-yje neformaliojo ugdymo (savaitgalinių) mokyklų aktyviai vykdomas lituanistinis švietimas: mokoma lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, supažindinama su etnokultūra, mokyklose pažymimos Lietuvos valstybinės ir tautinės šventės. Vaikų ir jaunimo meno kolektyvai savo gyvenamuosiuose kraštuose atstovauja Lietuvai ir atvyksta į renginius Lietuvoje. Tačiau, stingant finansinės paramos iš Lietuvos ir palaikymo iš vietinės valdžios, vis mažiau Lietuvos mokytojų pastaruoju metu ryžtasi važiuoti į Lietuvos etninėse žemėse įsikūrusias lietuviškas švietimo įstaigas. Tikimasi, kad svaresnė finansinė Lietuvos valstybės parama padės pritraukti ir daugiau mokytojų į šių kraštų lietuviškas mokyklas.
Aukštųjų mokyklų, veikiančių egzilio sąlygomis, išorinio vertinimo tvarka. Ji bus taikoma Lietuvoje egzilio sąlygomis veikiančioms aukštosioms mokykloms. Egzilio sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos statusą suteikia Vyriausybė užsienio reikalų ministro teikimu. Šiuo metu egzilio sąlygomis veikia Europos humanitarinis universitetas Vilniuje. Šių mokyklų išorinio vertinimo tvarka parengta, įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymą. Jame nustatyta, kad egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras Vyriausybės nustatyta tvarka.
Egzilio sąlygomis veikiančioms aukštosioms mokykloms gali būti nustatytos specialios išorinio vertinimo sąlygos. Nustatyta, kad egzilyje veikiančių aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas bus atliekamas ne rečiau kaip kartą per 7 metus. Aukštosios mokyklos egzilyje veikla bus vertinama pagal keturias vertinamąsias sritis: valdymas, kokybės užtikrinimas, studijų ir mokslo (meno) veikla, poveikis aukštosios mokyklos egzilyje kilmės valstybei ir regionui. Trijų pirmųjų vertinamųjų sričių vertinimą atliks Studijų kokybės vertinimo centro sudaryta ekspertų grupė, ketvirtosios – Užsienio reikalų ministerija.
Aukštųjų mokyklų egzilyje išorinio vertinimo tvarkos nustatymas sudarys teisines prielaidas Studijų kokybės vertinimo centrui įvertinti aukštosios mokyklos egzilyje veiklos kokybę, remiantis išorinio vertinimo išvadomis, sukurti prielaidas jos veiklai gerinti, skatinti jos veiklos kokybės kultūrą, informuoti steigėjus, juridinio asmens dalyvius, akademinę bendruomenę ir visuomenę apie aukštosios mokyklos egzilyje veiklos kokybę. Parengta pagal ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus