Vienas iš Europos Sąjungos tikslų yra aplinkos apsaugos ir jos kokybės gerinimas. Kokia yra šio tikslo įgyvendinimo efektyviausia priemonė? Mokslas, kuriantis inovacijas. Mokslininkų bendruomenė turi didelį potencialą siūlyti naujus, pažangius ir ekologiškus sprendimus, reikalingus išsaugoti ir puoselėti aplinką, kurioje gyvename. Kiekvienas turime susimąstyti, kokią Europą paliksime ateities kartoms. Neseniai Europos Parlamentas pritarė pasiūlymams dėl plastikinių gaminių draudimo ir ribojimo. Parlamentarai nusprendė, kad nuo 2021 m. būtų uždrausti vienkartiniai plastikiniai stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai ir balionų lazdelės. Šis ribojimas palies ne vieną europietį, pratusį prie jau seniai įprasto maisto ar gėrimų laikymo būdo – vienkartinių indų, ir sukels tam tikrų nepatogumų.
Seimo narys Lauras Stacevičius ir Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. Jonas
Jasaitis
Tokiose situacijose mokslininkams atsiveria galimybė kurti inovacijas, t. y. naujus ekologiškus produktus, kurie pakeistų esamus, sunkiai yrančius gaminius ir būtų draugiški aplinkai. Ir tai yra tik vienas iš pavyzdžių, kaip mokslininkų bendruomenė gali išspręsti kylančias XXI amžiaus problemas. Aš, kaip Seimo narys, Seime esu įkūręs mokslininkų bendruomenę jungiančią grupę (žr. Laikinoji Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupė), kurioje diskutuojame žaliosios ekonomikos temomis ir stipriname ryšius tarp profesionalų ir valstybės atstovų. Rengiame diskusijas, kurių metu priimami svarbūs sprendimai, dažnai tampantys naujo reglamentavimo pagrindais. Nepaisant grupės pavadinime esančio žodžio „laikinoji“, jos posėdžiai vyksta jau trečius metus. Neabejojame, kad, praėjus koronaviruso pandemijai, šios grupės veikla bus atnaujinta.
Praėjusiais metais Vyriausybei pateikėme rezoliuciją dėl geoterminių šaltinių potencialo panaudojimo Lietuvoje. Šilumos ir vėsos išgavimo iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir aplinkos taršos mažinimas yra vieni iš strateginių valstybės tikslų. Tiek giliųjų, tiek ir sekliųjų žemės gelmių ištekliai priskiriami prie itin perspektyvių atsinaujinančios energijos šaltinių, kurių panaudojimo kryptis atveria nauji moksliniai tyrimai. Fundamentiniai geologiniai ir geodeziniai žemės gelmių tyrimai atskleidė, kad Vakarų Lietuvoje yra itin aukštu energetiniu potencialu pasižyminti geoterminė anomalija.
Tačiau geoterminių šaltinių panaudojimo galimybės neapsiriboja tik pajūrio regionu. Mokslininkai pabrėžia, kad geoterminės energijos panaudojimo galimybės yra labai plačios. Šalia vis plačiau taikomo individualių ir net daugiabučių gyvenamųjų namų bei pramonės objektų šildymo geotermine energija, Lietuvoje įgyvendinami vis nauji akvakultūros, šiltnaminės daržininkystės, relaksacinių paslaugų ir kiti itin perspektyvūs projektai. Klaipėdos universiteto mokslininkų tyrimai atskleidė žemės gelmių vandens gydomąsias savybes, kurios atveria iki šiol nežinomas, bet itin efektyvias gydymo ir reabilitacijos kryptis pacientams, besiskundžiantiems širdies ir kitų vidaus organų, kaulų ir raumenų sistemos bei odos ligomis. Paaiškėjo, kad požeminio vandens mineralizacija Lietuvos pajūryje yra tik šiek tiek mažesnė nei Negyvosios jūros, tačiau visiškai saugi naudoti sveikatingumo procedūroms.
Lietuvoje jau net 15 daugiabučių namų taiko geoterminio šildymo sistemą, tačiau jie neretai susiduria su teisinio reguliavimo problemomis, kurias būtina kuo skubiau spręsti. Šios krypties iniciatorių alytiškių įgyvendinti projektai parodė, kad patalpų šildymo išlaidos sumažėja net tris kartus, tačiau galimybę plėsti tokią ekonomišką ir aplinkai draugišką technologiją apsunkina pasenusi teisinė bazė. Vis daugiau individualių namų savininkų įsirengia mažo galingumo dvigubo veikimo geotermines sistemas, kurios leidžia šildyti, o vasaros sezono metu – vėdinti patalpas, apsirūpinant alternatyvia atsinaujinančia energija, kurią tiekia šilumos siurbliai.
Mokslininkai pabrėžė būtinybę spręsti dirvožemio ir vandens šaltinių taršos problemas, dėl kurių kyla vis sunkesnių pasekmių. Geoterminių šaltinių panaudojimas leidžia efektyviai mažinti anglies dvideginio išmetimą ir atmosferos taršą kietosiomis dalelėmis. Katastrofiškas pasaulio vandenų užteršimas plastiku mažina juose gyvenančių žuvų išteklius ir verčia ieškoti naujų sprendimų augantiems žuvininkystės produktų poreikiams tenkinti. Konferencijos dalyviams buvo pademonstruota Lietuvos mokslininkų sukurta akvakultūros įranga ir itin našios krevečių auginimo technologijos. Atsiveria galimybės tiek šioje, tiek ir kitose srityse pasinaudoti tokių valstybių, kaip Islandija, patirtimi.
Kiekviena nauja energetinio apsirūpinimo sritis atskleidžia ir tyrinėtinas problemas bei diegiančių šios srities inovacijas tykančius pavojus, apie kuriuos iki tol nebuvo žinoma. Labai daug pamokų pateikė ir pirmosios Klaipėdos jėgainės statybos bei eksploatavimo patirtis. Per kurį laiką paaiškėjo tiek jėgainės ir jos infrastruktūros projektavimo, tiek ir jos naudojimo klaidos. Tačiau tai jokiu būdu neleidžia pripažinti, kad jėgainės projektas yra nesėkmingas. Vyriausybei pateiktoje rezoliucijoje vieningai išsakyta nuostata Klaipėdos pavyzdinę geoterminę jėgainę reorganizuoti į mokslinių tyrimų centrą ir perduoti Klaipėdos universitetui, taip užtikrinant galimybę toliau naudoti unikalią jėgainės įrangą tolesniems geoterminės energetikos tyrimams. Valstybei priklausančios šios įstaigos akcininkais būtina įteisinti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei Klaipėdos universitetą, kurie drauge su AB „Klaipėdos energija“ ir Klaipėdos miesto savivaldybe galėtų sėkmingai spręsti iškilusias užduotis, turinčias lemiamą reikšmę visai valstybės energetinei politikai.
Kitas pasiūlymas – užtikrinti, kad dar 2011 m. priimtame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyti šilumos siurblių darbui suvartojamos elektros lengvatiniai tarifai būtų įgyvendinti. Tačiau svarbiausias uždavinys – parengti Valstybinę geoterminės energijos perspektyvinio naudojimo programą. Tai tėra vienas iš pavyzdžių, kaip nuoseklus bendradarbiavimas su mokslininkais padeda siekti apčiuopiamų ir naudingų valstybei rezultatų.
Lauras Stacevičius
Autorius yra Seimo narys