Daugeliui besidominčių tautos istorija gerai žinomas vienas iš Žemaitijos kultūros centrų –Rietavas yra neatsiejamas nuo kunigaikščių Oginskių veiklos ir žodžio „pirmasis“. Rietavas jau nuo 1533-ųjų žinomas kaip miestas. Valdant kunigaikščiui Irenijui Oginskiui, čia iškilo puošnūs dvaro rūmai, pastatyta įspūdingos architektūros Rietavo bažnyčia, savo grožiu stebinanti iki šiol. Pralaimėjus 1831 m. sukilimui, Irenijus Oginskis po kelerių metų tapo vienu iš nedaugelio reformatorių, panaikinusių baudžiavinį valstiečių valdymą ir įvedusių savivaldą. Oginskiai ėmė plėtoti pramonę: buvo įkurta geležies liejykla, žemės ūkio padargų fabrikas, lentpjūvė ir kt. 1859 m. įkurta pirmoji žemės ūkio mokykla.
XIX a. pabaigoje Rietavas tapo to meto pažangiųjų technologijų diegimo centru. 1882 m. į Plungėje esančius kitus Oginskių rūmus buvo nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija „Rietavas–Plungė“ Po dešimtmečio (1892 m.) čia pradėjo veikti pirmoji elektrinė Lietuvoje: 1892 m. balandžio 17 d. (per Velykas) Rietavo dvare, parke ir bažnyčioje rietaviškiai pirmieji išvydo pirmąsias Lietuvoje elektros lemputes. 1874–1903 m. Rietave veikė garsi muzikos mokykla. 1883 m. buvo sukurtas simfoninis orkestras, turėjęs apie 60 aukštos kvalifikacijos muzikantų.
tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis,
Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. Jonas Jasaitis, už jų – ūkininkas Marius
Čekavičius ir kt.
XX a. antrojoje pusėje Rietave veikusios žemės ūkio mokyklos statusas keitėsi kelis kartus. 1952 m. čia įkurtas Žemės ūkio technikumas. Iki 1960 m. jo direktoriumi dirbo labai aukštos kvalifikacijos specialistas, eruditas, rašytojas Gustavas Gontis. Pirmieji veiklos metai buvo labai sunkūs, trūko ir dėstytojų, ir patalpų. Per kelerius metus buvo sukurta praktinio mokymo bazė, įrengta sporto salė, pasodintas nemažas sodas, pastatytas pirmasis bendrabutis.
G. Gontį perkėlus dirbti į Marijampolę, technikumui vadovauti paskirtas Jonas Ivaška, dirbęs čia iki 1968-ųjų. 1968–1980 m. technikumo direktoriumi dirbo Č. Čėsna. 1973 m. rugsėjo 1-ąją čia duris atvėrė naujasis mokymo kompleksas, kuriame įrengtas aštuonių šimtų vietų mokymo korpusas su aktų ir sporto salėmis bei uždaru plaukimo baseinu, atidaryti praktinio mokymo korpusai, pastatyti du bendrabučiai. Dėstytojams ir darbuotojams pastatyti trys namai po aštuoniolika butų. Įrengtas naujas vandentiekis ir nuotėkų tinklai bei didžiulė katilinė. Šilumos trasos ėmė aptarnauti ne tik technikumo pastatus, bet ir visą Rietavo miestą. 1980 m. technikumo direktoriumi paskirtas Jonas Jagminas. Pastatyti nauji gyvenamieji namai, sustiprintas mokomasis ūkis, o moksleivių skaičius išaugo iki 1200.
2002 m. technikumo bazėje įkurta aukštoji mokykla – Žemaitijos kolegija. 2003 m. reorganizavus Telšių aukštesniąją taikomosios dailės mokyklą, Rietave įkurtas Žemaitijos kolegijos Telšių menų ir pedagogikos fakultetas. Tačiau 2016 m. rugpjūčio 17 d. Žemaitijos kolegija buvo uždaryta, o jos bazėje įkurtas Klaipėdos valstybinės kolegijos Rietavo studijų centras¸ bet ir jo ateitis liko neaiški. Prasidėjo šios ilgametės mokymo įstaigos likvidavimo procesas. Perkėlus dalį buvusios kolegijos padalinių į Mažeikius, didžiuliai jos korpusai ištuštėjo. Nuo 1916 m. rugsėjo 1-osios čia įkurtas Plungės technologijų ir verslo mokyklos Rietavo filialas. Jame mokiniams, turintiems pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, buvo siūlomos pirminio profesinio mokymo programos iš socialinių, technologinių ir žemės ūkio mokslų sričių.
2019 m. vasarą susikūrė Rietavo inovacijų centro steigimo iniciatyvinė grupė, kurioje dalyvavo Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos narys, Vilniaus universiteto prof. Dalius Serafinas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, šios mokymo institucijos likimui neabejingi buvę technikumo pedagogai ir Rietavo savivaldybės vadovai, sutelkti labai energingo mero Antano Černeckio. Vienu iš aktyviausių inovacijų centro steigimo iniciatorių tapo agronomas ir teisininkas, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintautas Kniukšta. Praėjusią vasarą šios grupės nariai centro steigimo idėją aptarė su švietimo, mokslo ir sporto ministru dr. Algirdu Monkevičiumi, kuris šiai idėjai pritarė.
Šių metų vasario 21 d. Rietavo savivaldybės kultūros centre įvyko konferencija „Kokį plėtros kelią renkasi Vakarų Lietuva?“, kurioje buvo aptartos steigiamo Žemaitijos inovacijų centro veiklos kryptys. Centro steigimo dokumentus pasirašė ir Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis bei tarybos narys, Vilniaus universiteto prof. Dalius Serafinas. Aptarta, kaip šiame regione, pasižyminčiame itin vaizdingu kraštovaizdžiu, bet dėl masinės emigracijos patyrusio didžiulius žmonių išteklių nuostolius, įgyvendinti verslo diversifikacijos idėją, stiprinti ne tik agrarinį sektorių, bet ir alternatyvias verslo plėtos kryptis, atkurti smulkųjį ir vidutinį verslą, plėtoti tausojantį žemės ūkį. Kad šie tikslai būtų įgyvendinti, būtinos naujų netradicinių verslų plėtros žinios, išsamūs atokesnių, žemo urbanizacijos lygio vietovių ūkio plėtros krypčių tyrimai.
Konferencijoje išsamų pranešimą „Profesinio mokymo plėtra regionuose“ perskaitė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys, apie mokymosi visą gyvenimą vaidmenį regiono raidai kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė prof. dr. Astrida Miceikienė ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros projektų vadovė Viktorija Jakubauskytė-Andriulienė, žemės ūkio mokslo raidos perspektyvas Vakarų Lietuvoje apžvelgė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro LAMMC Vėžaičių filialo direktorė dr. Danutė Karčauskienė, prof. Antanas Svirskis ir kiti pranešėjai. Diskusijose pasisakė Seimo narys Valius Ąžuolas, Kelmės rajono ūkininkas Marius Čekavičius ir kt. Pranešėjai iš salės sulaukė gana daug klausimų.
Po kelių dienų analogiškos paskirties centras įsteigtas kitame Lietuvos kampelyje, šalia sienos su Lenkija esančioje Lazdijų rajono savivaldybėje. „Mokslo Lietuvos“ informacija