Kovo 9 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko konferencija, skirta Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje 1011-osioms metinėms.
Ją surengė Lietuvos moterų lyga (pirmininkė – prof. Ona Voverienė). Sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė ir Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. Jonas Jasaitis. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis į konferencijos dalyvius kreipėsi sveikinimo raštu. Pagrindinius pranešimus perskaitė Vytautas Navaitis ir prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila.
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į akademinės bendruomenės Kovo 9-osios iniciatyvinės grupės 2018 m. rugsėjo 27 d. kreipimąsi, 2019 m. pradžioje Atmintinų dienų sąraše įrašė Kovo 9-ąją – Lietuvos pirmojo rašytinio paminėjimo dieną, įtvirtinęs ją kaip Lietuvos vardo dieną. Todėl šiemet ji oficialiai paminėta jau antrą kartą.
Konferencijoje įvairiais požiūriais išnagrinėtas sąvokos „Lietuvos vardo diena“ klaidingumas, tokios klaidos pasekmės ir jos atitaisymo būdai. Buvo pasiūlyta atkurti pradinį akademinės bendruomenės Kovo 9-osios dienos iniciatyvinės grupės kreipimesi į Lietuvos Respublikos Seimą pateiktą trumpą, skambų, tikslų, didingą ir iškilmingą atmintinos dienos pavadinimą: „Kovo 9-oji – Lietuvos diena“. Prieita prie išvados, kad šią klaidą ištaisyti galima Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme įrašius siūlomą pataisą.
Tokiam įstatymo pakeitimui yra net kelios svarios priežastys. Prieš 1011 metų Lietuva buvo pripažinta de facto. Istoriniuose šaltiniuose apie įvykusį valstybės sienos kirtimą aiškiai pasako šv. Brunono misijos dalyvis Vibertas, rašydamas: „Kai tik į pagonių tėvoniją įžengėme, nedelsiant („statim“) buvome atvesti pas karalių.“ Šis sakinys teikia trigubą informaciją: pirma, kad sienos buvo sužymėtos ir atvykusiems aiškiai suprantamos; antra, kad šios sienos buvo kontroliuojamos; trečia, kad Lietuva tuo metu sieną su Rusija turėjo kaip lygaus teisinio statuso subjektas.
Aiškinimas, kad metraštyje neva užrašytas tik vietovardis, o ne konkrečios vietos (valstybės, geografinės vietovės) riba – pasienis, klaidinamai iškreipia istorinio įvykio prasmę. Metraštyje aprašomos šv. Brunono misijos dalyviai matė aiškias Lietuvos pasienio ribas, o ne abstraktų vardą ar vietovardžio pavadinimą. Kovo 9-oji, kaip skelbia metraštis, yra istorinio įvykio Lietuvos ir Rusijos pasienyje data.
Pranešėjai priminė, kad dabartinis atmintinos dienos pavadinimas „Lietuvos vardo diena“ net filologine prasme yra klaidingas, nes žodžiai „vardo diena” lietuvių kalboje visada vartojami tik su žmonių vardais ir niekada nevartojami su daiktų vardais, vietovardžiais ar kitokiais pavadinimais. Jokie taisyklingos lietuvių kalbos šaltiniai nepateikia pavyzdžių, kuriuose yra minimos ne žmonių vardo dienos.
Atkreipiame dėmesį, kad ydingas žodžio „vardas“ vartojimas taip išsikerojo, kad net valstybės arba tarptautiniai apdovanojimai sportininkams, menininkams ar kitiems nusipelniusiems žmonėms teikiami už… „Lietuvos vardo“ garsinimą. Tačiau „vardo garsinimas“ gali būti siejamas tik su labai siaura kalbos mokslo, t. y. kalbotyros, tema. Todėl kyla klausimas, o kas garsina Lietuvą – mūsų valstybę? Iš tikrųjų žmonės, kuriuos minime šiame kontekste, garsina ne vardą, o savo valstybę.
Atmintinos dienos pavadinimas „Lietuvos vardo diena“ yra klaidinantis ir tarptautiniu požiūriu, nes kitų krikščioniškų kraštų gyventojai „Lietuvos vardo dieną“ gali suprasti kaip kokios nors asmenybės, pavyzdžiui, moters, turinčios tokį vardą, šventę, bet ne valstybės pavadinimą. Mūsų tautosakoje seniai įprasti vardinių (Juozinės, Joninės, Petrinės, Oninės ir pan.) minėjimai. Tačiau nekrikščioniškų kraštų gyventojams, pavyzdžiui, arabams, sąvoka „Lietuvos vardo diena“, remiantis jų aiškinamaisiais žodynais, turėtų būti verčiama, kaip „Lietuvos neįtikėtina šventė“. Taigi, ar tokią žinią apie šią atmintiną datą norime pasiųsti pasauliui? Argi kovo 9-oji ir su šia data susiję jos minėjimai yra tik kažkokios egzotiškos „vardinės“?
Atkreiptas dėmesys, kad ne viena valstybė švenčia savo šalies dieną ir ją vadina taip: Australijos diena, Japonijos diena, Kanados diena, Mongolijos pasididžiavimo diena, Nacionalinė Belgijos diena, Pakistano diena ir pan. Konferencijos dalyviai, klausdami, kodėl Lietuvos atmintinų dienų sąraše yra įrašyta „Europos diena“, bet nėra atmintinos dienos, kurios pavadinimas būtų „Lietuvos diena“, priėmė rezoliuciją dėl kovo 9-osios atmintinos dienos pavadinimo „Lietuvos diena“ atkūrimo, kurią ir teiks Seimui.
Išskirtinis mokslinių konferencijų reiškinys – su jų tematika susijusių knygų, filmų ar kitų kūrinių pristatymai. Šį kartą pažintinį filmą pristatė Vilniaus Laisvės gimnazijos kino klubo vadovas Marius Janulevičius, papasakojęs, kaip buvo sumanyta kurti filmą „Pasaulio pabaiga ir kiti šv. Brunono nuotykiai“. Filme įtaigiai parodyta to meto žmonių psichologinė drama, baimė ir mąstysenos pokyčiai dėl skelbtos pasaulio pabaigos, neva turėjusios įvykti tūkstantaisiais metais. Šį pažintinį filmą jau galima pamatyti „You Tube“ socialiniame tinkle.
Vytautas Navaitis