KTU tyrėjų išvados
Vidurio, Pietų ir Rytų Europos šalyse politinis efektyvumas yra mažesnis. Taip teigia Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto tyrėjai. Tai reiškia, kad žmonės, gyvenantys šiuose regionuose, mažiau pasitiki savo galimybėmis dalyvauti politikoje ir mano, kad jų veiksmai nedaro poveikio valdančiųjų sprendimams, todėl jų politinis dalyvavimas mažesnis.
Siekdami nustatyti politinio efektyvumo tendencijas ir veiksnius, KTU mokslininkai analizavo Europos socialinio tyrimo (angl. European Social Survey; ESS) 8-osios bangos duomenis. ESS – vienas iš svarbiausių tyrimų, analizuojančių Europos gyventojų nuostatas, vertybes ir elgseną, įskaitant ir politinį efektyvumą. Šis duomenų šaltinis garsėja griežtais metodologiniais standartais, leidžiančiais atlikti tikslius palyginimus tarp šalių. Studijos autoriai – prof. Eglė Butkevičienė ir vyr. mokslo darbuotojas Vaidas Morkevičius. Jos rezultatai susiję su tyrimais, kuriuos vykdė H2020 projekto DEMOS metu.
Pasak tyrėjų, politinis efektyvumas paprastai skirstomas į vidinį ir išorinį. Prie vidinio efektyvumo priskiriamas piliečių įsitikinimas, kad jie yra ne tik kompetentingi suprasti, bet ir gali veiksmingai dalyvauti politinėje veikloje. Išorinis politinis efektyvumas yra susijęs su žmonių įsitikinimu, kad valdžios institucijos atskaitingos jiems ir priima sprendimus, atsižvelgdamos į jų valią. „Nustatyta, kad politinis efektyvumas yra susijęs su dalyvavimu politikoje ir apskritai su demokratinių šalių valdymo kokybe. Mažas politinis efektyvumas reiškia, kad piliečiai nepasitiki vyriausybės institucijomis ir netiki, kad jų veiksmai turės įtakos valdymui. Todėl mažas politinis efektyvumas susijęs su politiniu susvetimėjimu, kuris kenkia demokratijai“, – aiškina mokslininkai. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad Norvegijos, Šveicarijos, Islandijos, Švedijos ir Vokietijos gyventojų politinio efektyvumo rodikliai yra aukščiausi. O Lietuvos, Rusijos, Italijos, Slovėnijos ir Estijos gyventojai pasižymi žemiausiu politiniu efektyvumu.
Socialiniu ir ekonominiu požiūriu politinis efektyvumas yra didesnis ekonomiškai turtingesnėse ir lygesnėse visuomenėse. Šalyse, kuriose demokratinė tradicija – senesnė, žmonės pasižymi didesniu politiniu efektyvumu. „Žemas politinis efektyvumas gali lemti politinį susvetimėjimą, kuris gali paskatinti įvairias protesto akcijas ir būti viena iš svarbių priežasčių, lemiančių populistines pažiūras ir balsavimą už populistines partijas“, – teigia mokslininkai.