Aš užmigau vienokiame pasaulyje, o atsibudau kitame. Disnėjus staiga nustojo būti pasakiškas. Paryžius – jau nebe romantiškas miestas, Niujorkas – jau nebe svarbiausias didmiestis, Didžioji Kinijos siena – jau nebe tvirtovė, Meka – tuščia. Apsikabinimai ir bučiniai tapo ginklais, o nelankydami tėvų ir draugų pajutome, kaip smarkiai juos mylime. Tu staiga supratai, kad valdžia, pinigai ir grožis nieko nereiškia ir jie nesugebės tau duoti taip reikiamo deguonies. O Žemė ir toliau gyvena, ir tampa vis gražesnė. Ji tik uždarė mus, žmones, narveliuose. Galima pajusti, kaip ji primena:
Jūsų čia gali ir visiškai nebūti. Oras, žemė, vanduo ir dangus puikiausiai apsieina ir be jūsų. Ir kai pagaliau jūs galėsite išeiti iš savo narvų, visiems laikams atminkite: jūs čia tik SVEČIAI, bet ne ŠEIMININKAI.