Jau kurį laiką kasdienis gyvenimas keliasi į virtualią erdvę. Elektroninės parduotuvės, kino teatrų platformos, virtualios ekskursijos ir daugelis kitų veiklų tapo lengvai pasiekiamos, sėdint namuose prie kompiuterio ar kito išmanaus įrenginio.
Pasauliui išgyvenant pandemiją, į virtualią erdvę privalėjo persikelti darbas, mokymasis, studijos. Ėmus populiarėti virtualiems mokymams ir kursams, vyko intensyvios diskusijos apie tai, kad universitetai netrukus visiškai persikels į virtualią erdvę. Ir nors dabar visi Lietuvos studentai yra priversti išbandyti studijas nuotoliniu būdu, tokia forma jos buvo vykdomos ir anksčiau.
Studijos nuotoliniu būdu svarbios šalies regionams
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų prorektoriaus prof. dr. Romualdo Kliuko, universitetai kartu su Lietuvos regionų verslo įmonėmis ir savivaldybėmis ieško sprendimų, kaip mažinti regionų atskirtį. Juose labai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Net kai įgiję aukštąjį išsilavinimą jauni specialistai persikelia dirbti į mažesnius miestus, tęsti studijas jiems tampa labai sunku. „Darbdaviai suinteresuoti, kad jų darbuotojai plėstų akiratį, gilintų žinias ir prisidėtų prie įmonės augimo. Jie net yra pasirengę investuoti ir sumokėti už darbuotojo studijas. Savivaldybės ir įmonės yra linkusios mokslą pritraukti arčiau savęs, kad studentai rašytų baigiamuosius darbus, susijusius su jų veikla, kad būtų atliekami tyrimai, o pateikiamos rekomendacijos galėtų prisidėti prie jų veiklos plėtros. Darbdaviai nenori, kad kvalifikuotų darbuotojų darbo apimtys mažėtų, o darbo kokybė nukentėtų, kai darbuotojas keturias dienas per savaitę važinėja į paskaitas kitame mieste“, – apie esamą situaciją pasakoja prof. R. Kliukas. Pasak jo, abipusis bendradarbiavimas davė gerą rezultatą – sukurtos intensyviosios magistrantūros studijos.
Patogioje vietoje, tinkamu metu
Pasak VGTU Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorės Dovilės Ulinskaitės, intensyviosios magistrantūros studijos yra orientuotos į regionuose gyvenančius asmenis, kurie, įgiję darbinės patirties, nori tobulėti, siekti dar aukštesnio išsilavinimo, bet neturi galimybių kasdien atvykti į Vilnių ar kitą didesnį miestą studijuoti universitete. „Didžiausias intensyviųjų magistrantūros studijų privalumas yra tas, kad jos turi nuotolinių studijų elementų, kurie leis Alytuje, Mažeikiuose ar kur kitur gyvenantiems asmenims studijuoti kasdien, neatvykstant į Vilnių. Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie įgijo bakalauro diplomą prieš penkerius, dešimt ar dar daugiau metų ir norėtų atnaujinti įgūdžius, pasisemti naujų žinių, studijuodami magistrantūros studijose, bet įsipareigojimai šeimai ir darbdaviams stabdo jų pasiryžimą“, – sako D. Ulinskaitė. Anot jos, dabar daugelis įprastų studijų neišvengiamai reikalauja, kad studentas bent pusantrų metų persikeltų gyventi į miestą, kuriame yra universitetas.
Visos universitetų studijų programos pagal studijų formą skirstomos į nuolatines ir ištęstines. Pastarosios studijos taip pat tinka asmenims, kuriems sunkiau vykti į studijas Vilniuje kasdien, bet trukmės atžvilgiu jos yra ilgesnės. Didžioji dalis intensyviųjų studijų yra nuolatinės formos, tad turiniu ir trukmės atžvilgiu jos lygiai tokios pat, kaip ir vykstančios universitete.
Skiriasi tik organizavimo forma
Pasak universiteto atstovės, intensyviosios magistrantūros studijos nuo įprastinių nesiskiria turiniu. Didžiausias skirtumas – studijų organizavimo forma. „Kaip ir daugelyje kitų universitetų, VGTU įprastų magistrantūros studijų metu paskaitos vyksta keturias dienas per savaitę, dažniausiai nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Jos prasideda ne anksčiau nei 16.20 val. Tokia studijų forma labiau pritaikyta Vilniaus miesto ar rajono gyventojams. O štai intensyviųjų studijų metu vyksta daugiau nuotolinių vaizdo konferencijų. Paskaitos vedamos mišriai, pasitelkiant vaizdo įrašus, „Moodle“ nuotolinių studijų platformoje esančius įrankius, kurie leidžia atlikti savikontrolės testus ir interaktyvias užduotis. Įvairūs seminarai, konsultacijos su dėstytoju vyksta, pasinaudojant vaizdo konferencijų platformomis“, – pasakoja D. Ulinskaitė.
Nuo nuotolinių studijų pasirinkimo kartais sustabdo laiko planavimo įgūdžių stoka, nes gavus užduotis, kurioms atlikti reikia nemažai laiko, neretai viskas atidedama paskutinei minutei. Vykdant intensyviąsias studijas, išlaikytas tinkamas balansas tarp įprastų ir nuotolinių studijų. „Kadangi studijų forma yra nuolatinė, tai vaizdo konferencijos vyksta kiekvieną savaitę, vakarais, pastoviu grafiku, paskirtu konkrečiu laiku. Tai neleidžia iškristi iš studijų „ritmo“. Intensyviųjų studijų metu studentui teks daugiau pastudijuoti savarankiškai, tačiau kontaktas su dėstytoju išlieka, ne tik pasitelkiant nuotolinių studijų įrankius, bet ir atvykstant į universitetą: bus organizuojamos kelių dienų įžanginės paskaitos semestro pradžioje, seminarai ir atsiskaitymai semestro pabaigoje, taip pat ir baigiamieji egzaminai“, – pasakoja VGTU Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė.
„Naudojantis technologijomis, šiandien studijos yra pasiekiamos visiems ir jų galima imtis, kardinaliai nekeičiant savo nusistovėjusio gyvenimo, neprarandant turimo darbo ir pajamų šaltinio. Įgijus aukštesnį išsilavinimą, gyvenime atsiveria daugiau perspektyvų“, – akcentuoja VGTU studijų prorektorius prof. R. Kliukas. Būsimieji studentai galės rinktis įvairių krypčių studijas. Inžinerijos moksluose siūlomos Aplinkos inžinerijos, Mechanikos inžinerijos bei Statybos technologijų ir valdymo studijos. Verslo ir viešosios vadybos krypčių grupėje siūlomos Nekilnojamojo turto valdymo ir Verslo vadybos studijos. Komunikacijos specialistai galės rinktis Kūrybos visuomenės komunikacijos programą.
Agnė Augustinaitė