Seimo nariai privalo dirbti visu krūviu. Nustebino kolegų Seimo narių noras priversti Seimą dirbti tik nuotoliniu būdu. Nesu prieš galimybę dirbti ten, kur galima, taip mažinant užsikrėtimo riziką. Tačiau nuotoliniu būdu dirbančio Seimo darbas bus mažiau kokybiškas, o svarbių įstatymų priėmimą nustumsime rudeniui ir karštligiškai juos priiminėsime rinkimų kampanijos įkarštyje. Todėl klaidos bus neišvengiamos. Kokybiško projektų svarstymo nebus, kaip nebus ir kokybiškos vykdomosios valdžios kontrolės bei kitų mūsų funkcijų. Mes turėtume prisiminti, kad rinkėjai mums suteikė mandatą būti Seimo nariais ne tik normaliomis, bet ir ekstremaliomis sąlygomis.
Kodėl mums turėtų būti taikomos kitokios taisyklės nei tiems, kurie privalo dirbti su žmonėmis, juos gydyti, prižiūrėti ir rūpintis, kad valstybė nesustotų funkcionuoti? Juk galime dažniau patikrinti, ar mūsų aplinkoje nėra užsikrėtusių, o jei tokių atsirastų, juos izoliuoti.
Dėl valstybinio banko. Visi žinome, kad bankų paskolos ne visada prieinamos net ir turint valstybės garantą, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslu, kaip ir atsitiko 2008-ųjų krizės metu. Mūsų nuomone, Lietuvoje turi būti įkurtas Valstybinis komercinis bankas (VKB).
Lietuva pasižymi itin didele bankų koncentracija, kurioje pagrindinę bankų sistemos dalį sudaro trys skandinavų bankai, užimantys daugiau kaip tris ketvirčius bankų rinkos. Todėl suprantama, kad jų elgesys yra akivaizdžios oligopolijos rezultatas, o dėl to kenčiame mes, jų paslaugų vartotojai. Dabar, pandemijos sąlygomis, kai verslui pagalba labai reikalinga, VKB būtų vienas iš pagrindinių atramų, kuris palaikytų tą pagalbą.
VKB visada buvo ir toliau išlieka daugelyje Vakarų bei Centrinės ir Rytų Europos šalių. Pozityviai ekonomikai savo šalyse vystyti pastaruoju metu buvo įsteigti VKB tokiose šalyse, kaip Jungtinė Karalystė – „British Business Bank“, Lenkija – „Polska PKO BP“, ne tik skatinti privačioms investicijoms, bet ir akcentuoti žaliosios ekonomikos projektus ir inovacijų plėtrą. VKB steigimas Lietuvoje ne tik neprieštarautų Europos Sąjungos teisei, bet ir būtų optimalus atsakas į kylančius iššūkius. Steigtino banko pagrindinis tikslas – skatinti konkurenciją. O tai reikštų įkainių mažinimą ir paskolų prieinamumo didinimą. Be abejo, neatmestinas būtų ir specialių infrastruktūros ar kitokių projektų finansavimas, todėl turėtų būti svarstomas įprasto komercinio arba hibridinio VKB, t. y. ne tik vykdančio įprastą komercinę veiklą, bet ir atliekančio tam tikras valstybės finansinio agento funkcijas, kūrimas. Parengta pagal Seimo nario R. J. Dagio pranešimus
Seimas pritarė Prezidento pataisoms dėl turto konfiskavimo. Šių metų sausio viduryje Seimo priimtą teisės aktą šalies vadovas vetavo. Kovo 12 d. Respublikos Prezidento poziciją Seimui pristačiusi vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė sakė, kad G. Nausėda teikia kompromisinį variantą, kuris užtikrintų, kad, realizuojant teisinę priemonę, būtų pasiekti įstatymo keliami tikslai ir kiltų kuo mažiau abejonių įstatymo konstitucingumu.
G. Nausėda taip pat siūlė patikslinti sąlygą, kada turtas konfiskuojamas, ir kai yra pagrindas manyti, kad jis gautas nusikalstamu būdu, vietoj to įrašant „nėra gautas teisėtu būdu“. Ši patikslinta apibrėžtis, pasak vyriausiosios patarėjos, leis išvengti tiesioginės nuorodos į ryšį su nusikalstamos veikos fakto konstatavimu. Taip bus sumažinta rizika pažeisti nekaltumo prezumpcijos principą.
Peržiūrėti nuostatas dėl Jono Noreikos-Generolo Vėtros. Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių, prašydami peržiūrėti ankstesnes nuostatas dėl Jono Noreikos-Generolo Vėtros, po balandžio 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) galutinio ir neskundžiamo sprendimo, kuriuo atmestas JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto Arturo Gočino (angl. Grant Arthur Gochin) skundas prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorinę išvadą dėl šio asmens.
„Esu įsitikinęs, kad užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius privalo besąlygiškai gerbti Lietuvos teismų sprendimus ir juos vykdyti. Bet kokia viešai Lietuvos politikų išsakyta abejonė ar teismų sprendimų ignoravimas (šiuo atveju istorijos politikos kontekste) nestiprina Lietuvos, kaip teisinės valstybės, įvaizdžio ir tarnauja Kremliaus vykdomam informaciniam karui prieš mūsų valstybę“, – teigia parlamentaras A. Ažubalis.
Seimo nariai prašo, kad Užsienio reikalų ministerija tokias instrukcijas perduotų Lietuvos diplomatinėms atstovybėms užsienyje, kur jos būtų naudojamos, siekiant atremti Kremliaus dezinformaciją ir propagandą. „Atsižvelgiant į galutinį ir neskundžiamą Administracinio teismo sprendimą, raginame užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių informuoti Lietuvos diplomatines atstovybes apie oficialią Lietuvos valstybės poziciją dėl Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir įpareigoti mūsų ambasadas pristatyti ir ginti mūsų istorinę tiesą tarptautinėje arenoje“, – pažymi Seimo narys L. Kasčiūnas.
Rezoliucija „Dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo“. Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos skleidžiamą dezinformaciją, kuria neigiamas Sovietų Sąjungos, kaip vienos iš pagrindinių Antrojo pasaulinio karo iniciatorių, vaidmuo, siekiant jį perkelti agresijos aukoms ir pateisinti 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo paktą bei jo slaptuosius protokolus. Jų vaidmuo, pasmerkiant Centrinę ir Rytų Europą okupacijos ir priespaudos dešimtmečiams, yra įrodytas, remiantis istoriniais šaltiniais.
„Artėjant Antrojo pasaulinio karo metinėms, suintensyvėjo Rusijos propaganda. Vien per porą kovo savaičių buvo pasiųsta per 100 žinučių Antrojo pasaulinio karo tematika, iškraipant istorinę tiesą“, – pristatydamas rezoliucijos projektą, sakė užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius. Pasak ministro, Lietuva gerbia Antrojo pasaulinio karo dalyvių kovoje su nacizmu atminimą. Priimta rezoliucija primenama, kad nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pasirašytas 1939 m. Molotovo-Ribentropo paktas iš tikrųjų yra viena iš tikrųjų priežasčių, dėl kurių ir prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.
„Karo pabaiga nei Lietuvai, nei kitoms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms neatnešė laisvės. Priešingai, ji lėmė antrąją, penkis dešimtmečius trukusią sovietų okupaciją ir tremtis. Rezoliucija rodome solidarumą su Lenkija ir kitomis sąjungininkėmis, kurias Rusijos Federacija siekia apkaltinti, prisidėjus prie Antrojo pasaulinio karo pradžios, pateisinti Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus“, – sakė užsienio reikalų ministras.