Centralizuotas priėmimas į švietimo įstaigas. Seimas balandžio 28 d. pritarė siūlymui centralizuoti priėmimą į visas švietimo įstaigas. Švietimo įstatyme siūloma įtvirtinti, kad prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, pateikimas, mokinių eilės sudarymas, priimtų mokinių sąrašų patvirtinimas, informacijos apie priėmimą į mokyklą pateikimas, kvietimas pasirašyti mokymo sutartį ir jos pasirašymas, mokinių duomenų tvarkymas būtų vykdomi centralizuotai, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Pasak vienos projekto iniciatorių Seimo narės Gintarės Skaistės, elektroninė registracija į darželius ir mokyklas leistų išspręsti vietų trūkumo atskirose vietovėse problemą: „Elektroninė registracijos sistema leistų planuoti tinklą visų savivaldybių mastu gerokai efektyviau, nei tai yra dabar. Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat yra išskyrusi popierinę registraciją, kuri vykdoma knygose, kaip vieną iš galimybių pasireikšti korupcijos rizikai. Todėl, jų nuomone, tokia elektroninė registracija ir neutralumas, priimant kompiuteriniu būdu, padėtų išvengti tos problemos, sistema būtų aiškesnė ir skaidresnė vartotojams ir tinklo planavimas būtų lengvesnis, nes turėtume duomenis iš skirtingų savivaldybių, iš skirtingų šalia esančių teritorijų, kurios galbūt yra skirtingose savivaldybėse, tačiau fiziškai yra šalia.“ Numatoma, kad ši tvarka įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.
Balandžio 28 d. Seimas sugriežtino atsakomybę už pažeidimus, dėl kurių išplito susirgimas ar kilo epidemija. Pritarta siūlymui Baudžiamajame kodekse griežtinti atsakomybę asmenų, pažeidusių teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija. Tokie asmenys galės būti baudžiami bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Laisvės atėmimu leista bausti ir asmenis, kurie, medicinos įstaigos informuoti apie savo ligą ir įspėti dėl apsaugos priemonių, kurių jie privalo laikytis bendraudami su žmonėmis, sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga.
„Saviizoliacijos nesilaikymas būtų laikomas nusikaltimu, už kurį teismas galėtų skirti net ir laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų“, – kovo pabaigoje pristatydamas pataisas sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Nepritarta Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūroms. Seimas nepritarė Ingridos Danėlienės, Giedrės Lastauskienės ir Algio Norkūno skyrimui Konstitucinio Teismo teisėjais. Šių metų kovą baigėsi Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo ir teisėjų Gedimino Mesonio bei Vyto Miliaus kadencija.
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas. Konstitucijoje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
Lietuvos banko vadovybės atlyginimai krizės akivaizdoje galėtų neviršyti Prezidento algos. Seimo narys prof. Kęstutis Glaveckas siūlo, siekiant visuomenės pajamų gavimo ir paskirstymo solidarumo, Lietuvos banko vadovybei susimažinti atlyginimus, kurie šiuo metu yra bent dvigubai didesni nei Lietuvos Prezidento darbo užmokestis. „Lietuvos banko viešai skelbiamoje informacijoje apie darbo užmokestį nurodyta, kad vidutinis nustatytas banko valdybos nario darbo užmokestis 2020 m. kovo mėnesį (neatskaičius mokesčių) sudarė 10 994 eurus. Remiantis skaičiavimais, valdybos pirmininko alga galėtų sudaryti daugiau kaip 12 tūkst. eurų, kai 2011 m. priėmus analogiškas įstatymo pataisas, mažinančias valdybos pirmininko atlyginimą, šis dydis sudarė tik apie 19 700 litų (arba 5 705 eurus) iki mokesčių. Verta atkreipti dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos Prezidento alga yra 5 756 eurai, atskaičius mokesčius, o vidutinis darbo užmokestis – 1 358,6 euro. Todėl, valstybei bandant įveikti COVID-19 sukeltos ekonominės krizės pasekmes, svarbus yra ir pajamų gavimo bei paskirstymo solidarumas“, – teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas. Parengta pagal Seimo pranešimus