Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. augs dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai. Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui didinti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį taip, kad jis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. būtų vidutiniškai 10 proc. didesnis, lyginant su nustatytu iki 2019 m. gruodžio 31 d. Kaip pabrėžia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, dėl nepakankamai konkurencingų atlyginimų dėstytojo ir mokslininko karjera Lietuvoje nėra patraukli: „Nuoseklus ir akademinės bendruomenės lūkesčius atitinkantis atlyginimų augimas paskatintų jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą, padidintų šiuo metu Lietuvoje dirbančių mokslininkų motyvaciją, sudarytų geresnes sąlygas didinti mūsų šalies mokslinį produktyvumą ir konkurencingumą”, – sako ministras. Jis pažymi, kad šiuo metu visam pasauliui kovojant su koronaviruso pandemija, mokslininkų indėlis yra ypač reikšmingas, jiems ieškant tiek šios ligos efektyvaus gydymo, tiek mažinant šio viruso sukeltas neigiamas pasekmes.
Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos visoms mokslo darbuotojų pareigybių grupėms būtų padidintos 8,125 proc. Tokiu atveju vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga, palyginti su 2019 m., kiltų 149–268 eurais, vyresniojo mokslo darbuotojo – 130–209 eurais, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 130–158 eurais, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 87–109 eurais (iki mokesčių). Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti 2020 m. numatyta 4,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Nuo 2018 m. vykdant švietimo ir mokslo sistemos struktūrinę reformą, dėstytojams, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams siekiama užtikrinti stabilų darbo užmokesčio augimą. Tai vykdoma palaipsniui, atlyginimus didinant etapais: 2018 m. dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai vidutiniškai padidinti 20 proc., tam skirta 23 mln. eurų, 2019 m. – vidutiniškai 16 proc., tam skirta dar 23,1 mln. eurų.
Koreguojamos studijų paskolų sutarčių pasirašymo sąlygos. Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui karantino metu pailginti studijų paskolų sutarčių pasirašymo terminą. Valstybinio studijų fondo atrinkti studentai dėl valstybės remiamų paskolų sutarčių pasirašymo pavasario semestrą galės kreiptis į „Swedbank“ nuo balandžio 16 d. iki gegužės 31 d. Iki šiol šis terminas buvo trumpesnis 12 darbo dienų ir turėjo pasibaigti balandžio 30 d.
2020 m. pavasarį valstybės garantija skiriama 1575 studentams, norintiems gauti 1732 paskolas, kurių bendra suma siekia beveik 1,9 mln. eurų. Valstybės remiamos paskolos studentams yra lengvatinės, mažesnių nei rinkos kaina palūkanų paskolos, už kurias laiduoja valstybė. Į valstybės nefinansuojamas studijų vietas įstoję studentai gali gauti valstybės remiamas paskolas mokesčiui už mokslą. Studentiškos paskolos su valstybės garantija taip pat išduodamos gyvenimo išlaidoms bei dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis. Studentiškas paskolas administruoja Valstybinis studijų fondas, jas teikia Finansų ministerijos nustatyta tvarka atrinktos kredito įstaigos, šiuo metu tai – „Swedbank“.
Pritarta Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos perspektyvai ir finansavimo gairėms. Vyriausybės pasitarime pritarta Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VU ŠA) vystymo studijų, mokslo ir meno srityse perspektyvai ir finansavimo 2020–2024 m. gairėms. Šiaulių universitetas (ŠU) bus reorganizuotas prijungimo prie Vilniaus universiteto (VU) būdu 2020 m. liepos 1 d. 2020 m. VU ŠA raidos plano įgyvendinimui numatyta skirti 5,05 mln. eurų: 4,75 mln. eurų ES struktūrinių fondų ir 0,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Lėšos VU ŠA finansavimui 2021 ir vėlesniais metais bus kasmet numatomos valstybės biudžete, universitetui pagrindus jų poreikį.
Vyriausybei pritarus, Šiaulių ir Vilniaus universitetai sudarys jungtinės veiklos sutartį, kurioje bus aptartos VU ŠA finansinės veiklos tvarumo užtikrinimo priemonės, parengs ir pateiks tvirtinti ŠU reorganizavimo sąlygas ir planą. Vilniaus ir Šiaulių universitetams pasiūlyta pateikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ŠU reorganizavimo sąlygų aprašą ir reorganizavimo planą iki birželio 1 d. ŠU tapus Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, ypatingas dėmesys bus skiriamas specialiosios pedagogikos ir informatikos studijoms. VU ir ŠU iš universitetų tinklo optimizavimo lėšų fondo jau skirta 31,99 mln. eurų ES finansavimo lėšų.
Ministerija kviečia mokinius išbandyti profesijas mokyklos suole. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, didindama profesinio mokymo prieinamumą ir lankstumą, nuo kitų mokslo metų sudarys galimybes I–IV gimnazijos klasių ir 9–10 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniams mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius ar programas. „Sudarydami sąlygas mokytis profesijos bendrojo ugdymo mokyklų ir gimnazijų mokiniams, atveriame daug įvairesnes pasirinkimo galimybes: baigęs mokyklą, mokinys gali toliau tęsti mokslus profesinėje mokykloje ar stoti į universitetą ar kolegiją. Jam taip pat atsiranda galimybė padirbėti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją, galbūt susikurti sau darbo vietą, o panorus mokytis, toliau studijas rinktis jau išbandžius darbo pasaulį ir gerai apsisprendus dėl specialybės, į aukštąją mokyklą nusinešant ne tik akademinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, kurie itin svarbūs, pavyzdžiui, inžinerinėse specialybėse”, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.
Kaip pabrėžia A. Plikšnys, lyginant su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Vokietija, kur didelė dalis abiturientų baigia mokyklą jau turėdami kvalifikaciją, Lietuvoje neretai įvyksta atvirkščiai: daugėja aukštųjų mokyklų absolventų, kurie ateina į profesines mokyklas įgyti praktinių gebėjimų. „Siekiame atstatyti apverstą švietimo piramidę, tad kviečiame mokinius išbandyti profesiją jau mokyklos suole“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras.
Priėmimas mokytis pagal profesinio mokymo programas arba jų modulius prasidės nuo šių metų gegužės 20 d. Jį vykdys Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas ar jų modulius, gali būti mokamos stipendijos, teikiama kita materialinė parama.
Iš viso 2020 m. į profesinio mokymo įstaigas planuojama priimti 20 610 naujų mokinių. Atsižvelgiant į išaugusį specialistų poreikį, šiemet daugiau vietų skiriama inžinerinei pramonei, sveikatos priežiūrai ir socialiniam darbui, taip pat vairuotojų rengimui. Daugiausia vietų 2020 m. atiteks apdirbamajai gamybai – 4 935, didmeninei ir mažmeninei prekybai, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontui – 3 540, transportui ir saugojimui – 2 790, statybai – 2 025, sveikatos priežiūrai ir socialiniam darbui – 1 110. 2019 m. į profesinio mokymo įstaigas priimta per 19,4 tūkst. mokinių, tai yra 2,2 tūkst., arba 13 proc., daugiau nei 2018 m. Daugiausiai vietų teko inžinerijos ir inžinerinių profesijų, paslaugų asmenims, architektūros ir statybos sritims. Parengta pagal ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus