Šiemet dienos šviesą turėtų išvysti Šiaulių entuziastų, krašto patriotų pastangomis ir savanorių rėmėjų lėšomis parengta knygelė apie išskirtinę asmenybę, dalyvavusią kovose prieš Lietuvoje carinės Rusijos vykdytą nutautinimo ir kolonijinę politiką. Knygelės sumanytojas yra Mindaugas Stakutis, besidomintis žymių asmenybių genealogija ir renkantis medžiagą kitoms publikacijoms.
Žinia apie netikėtai Gedimino kalno papėdėje surastus didvyrių palaikus papildė dar mokyklos suole girdėtus pasakojimus apie to laikmečio įvykius ir atvedė prie minties, kad jau seniai laikas šalia K. Kalinausko, A. Mackevičiaus ar Z. Sierakausko kalbėti ir apie kitus narsuolius, aktyviai dalyvavusius 1863–1864 m. sukilime. Verta tęsti tiriamąją veiklą ir daugiau sužinoti apie šį labai sudėtingą tautos istorijos tarpsnį.
Dar sunku numatyti tikslią šios knygelės pasirodymo datą, net galutinę jos apimtį, nes viską koreguoja neprognozuojami išbandymai pasauliui dėl staiga kilusios pandemijos. Leidyklos patiria milžiniškus nuostolius. Tačiau šio sumanymo idėja – pažvelgti į Lietuvos išsivaduojamąjį judėjimą per to laikotarpio tarptautinį kontekstą, analizuojant herojų charakterius, prieštaringai vertinamus jų sprendimus ir poelgius lėmusias aplinkybes – yra labai perspektyvi.
Idėjos autoriai kruopščiai išnagrinėjo daugybę to laikotarpio ir vėlesnių dokumentų: rankraščių, laiškų, spaudos leidinių ir kt. Geranoriškumo nešykštėjo ir Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių ir retų spaudinių skyrius. Prie knygelės stiliaus tobulinimo prisidėjo ir kalbininkai. Daugeliui būsimųjų jos skaitytojų bus labai įdomu susipažinti su tokių asmenybių, kaip Juozas Tumas-Vaižgantas, Juozas Miliauskas-Miglovara ir lenkų publicistas Adomas Medekša, atsiliepimais apie sukilimo metu išgarsėjusį savamokslį kaimo amatininką Adomą Bitę.
Siekti tikslumo yra pagrindinis bet kurio mokslinio darbo ar publikacijos rengimo kriterijus. Knygelės rengėjams teko su tuo susidurti nuo pirmųjų bendro darbo dienų. Pavyzdžiui, teko kelis kartus tikslinti Adomo Bitės gimimo datą ir aiškintis jo gyvenimo trukmę. 1883 m. jam mirus Prancūzijoje, gydytojas konstatavo, kad Adomas Bitė Anapilin iškeliavo, sulaukęs vos 40 metų amžiaus. Tačiau iki tol žinoma jo gimimo data – krikšto ir kituose dokumentuose nurodyti 1838 ar net 1837 m. Šioje knygelėje naujų klausimų gali sukelti ir turbūt pirmą kartą plačiajai auditorijai paminėtos tokios pavardės, kaip Boleslaw Kuszjelko ir Mamert Giedgowid.
Netrukus šiuo leidiniu galės pasinaudoti ir studentai, rengiantys baigiamuosius darbus, nes joje chronologine seka surašyti 1863–1864 m. vykę susirėmimai, žygių maršrutai, aprašytas kariuomenių išsidėstymas, apibūdinti patirti nuostoliai. Čia pateikti ir kartografiniai žemėlapiai, padedantys patikslinti vietoves, su kuriomis susiję sukilimo momentai. Teks atkreipti dėmesį į XIX a. naudotus visai kitokius ilgio, tūrio ir svorio matavimo vienetus.
Unikalus atvejis yra ir tai, kad pagrindiniam knygelės herojui Adomui Bitei pavyko išvengti carinės valdžios vykdyto sukilėlių, juo labiau jų vadų persekiojimų ir Sibiro tremties. Palikęs būriui vadovauti Vincentą Povilanskį ir išvykęs į Prancūziją, jis rinko lėšas tolimesniems suplanuotiems ir koordinuotiems veiksmams prieš carinės Rusijos vykdytą Lietuvos nutautinimo ir aneksijos politiką. Tik praėjus kuriam laikui, dauguma išsigelbėjusių kovotojų galiausiai nebeteko turėto bendraminčių pasitikėjimo ir pasiaukojimo dvasios. Tarp jų ir pats A. Bitė suvokė savo likimo tragizmą, paaiškėjus, kad jo pastangos tuo metu nebegali būti sėkmingos.
Kadangi Lietuvoje siekis, kad kuo daugiau abiturientų rinktųsi humanitarines šakas, tapo nebemadingu reiškiniu, ši knygelė taps atspirties tašku bent keliems iš jų, pildant mažiau žinomus praeities įvykių puslapius. Pagaliau, jei bent keli jaunuoliai nustos be tikslo vasaromis slampinėti pakampėmis ir pajus, kad jiems įdomu aplankyti su tautos istorija susijusias memorialines vietas, senose kapinaitėse pakelti nuvirtusį kryžių, pasirūpinti seniai nebeprižiūrimu paminklu ir galų gale tapti pilietinės visuomenės nariais, tai ir šios knygelės rengėjų pastangos neliks be pėdsako. Yra vilties, kad joje atskleista šios iškilios asmenybės gyvenimo istorija galbūt paskatins sujungti kinematografininkų ir istorikų jėgas bendriems projektams.
Ruslanas Baranauskas