Prieš 100 metų Lietuva tapo šiuolaikine parlamentine valstybe. Sutinkame vieną reikšmingiausių mūsų valstybės sukakčių – Lietuvos paskelbimo demokratine respublika šimtmetį. 1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį posėdį susirinko demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas.
Jis įvykdė Vasario 16-osios Akto signatarų valią ir užbaigė jų darbą – vienbalsiai paskelbė esant atstatytą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką. Ši Steigiamojo Seimo deklaracija vykdoma ir šiandien. Ji yra vienas iš Kovo 11-osios Akto pamatų. Per porą metų veiklos, pradėtos Nepriklausomybės kovų sąlygomis, Steigiamasis Seimas atliko atkurtai valstybei reikalingiausius darbus. Priimta svarbi žemės reforma, įvesta nacionalinė valiuta, tapta tarptautinių organizacijų nare. Šis parlamentas darbą užbaigė parengęs ir patvirtinęs pirmąją nuolatinę mūsų valstybės Konstituciją.
Seimas pritarė Vyriausybės veiklos ataskaitai. Gegužės 26 d. Seime priimta rezoliucija „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitos“. Seimas pritarė Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitai. Už rezoliuciją balsavo 76, prieš – 41, susilaikė 3 Seimo nariai.
Pasak Premjero, Lietuvos BVP per paskutinius metus sparčiai augo ir nuo 2016 iki 2019 m. padidėjo 12,5 proc. Vyriausybė nuo savo darbo pradžios didžiausią dėmesį skyrė šešioms struktūrinėms reformoms: švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, kovos su šešėline ekonomika ir pensijų. Vidutinė senatvės pensija padidėjo trečdaliu – nuo 255 eurų 2016 m. iki 344 eurų 2019 m. Pernai priimti sprendimai lėmė, kad nuo sausio 1-osios minimalioji alga bruto siekia jau 607 eurus. Per ketverius metus minimalioji alga į rankas padidėjo beveik 150 eurų – nuo 296 iki 437 eurų šiais metais.
pirmąsias sukaktuves 1921 m. gegužės 15 d.
Kitos labai tikslingai šeimoms stiprinti skirtos priemonės, kurias Vyriausybė vykdė ne tik pernai, bet ir ankstesniais metais, buvo bazinių paslaugų šeimoms paketas, parama būstui įsigyti regionuose, šeimos kortelė. Atkreipiamas dėmesys, kad šios priemonės jau turėjo arba dar turės įtakos skurdo lygio mažėjimui Lietuvoje.
Ypač svarbūs sprendimai priimti dėl švietimo darbuotojų atlyginimų: maždaug 26 proc. padidėjo mokytojų vidutinis darbo užmokestis, palyginti su 2018 m. 16 proc. padidintas dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, net 83 proc. padidinta doktorantams teikiama parama. Didėjo studijų prieinamumas. Už studijas nemokančių studentų dalis padidėjo 12 proc. ir pernai siekė 66 proc. visų studijuojančiųjų. „Jau šiemet tikimės esamo teisinio reglamentavimo priemonėmis įgyvendinti nemokamo bakalauro idėją ir suteikti nemokamas studijas maksimaliai visiems, kurie įgyvendins konkursinio balo reikalavimus. Numatoma, kad nuo rugsėjo nemokamai studijuos daugiau kaip 16,5 tūkst. studentų, t. y. 5 tūkstančiais studentų daugiau nei pernai“, – sakė S. Skvernelis.
Pagal verslo aplinkos indeksą „Doing Business“ Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 11-tą vietą tarp 190 šalių. Tarp visų 27 Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva užima 4-ąją vietą. Tarp svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų – mažosios energetikos plėtra ir atsakingas energijos vartojimas. 2019–2020 m. daugiau nei 15 tūkst. gyventojų kreipėsi ir gavo paramą saulės elektrinėms įsirengti ar šildymo katilams pasikeisti. Tam valstybė skirs daugiau nei 30 mln. eurų. 2019 metų korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai buvo skirta 35 vieta 180 šalių sąraše. Mūsų rezultatai pagerėjo pirmą kartą per penkerius metus.
Visos šalies politinės partijos sutarė dėl to, kad šalies saugumas yra vienas svarbiausių prioritetų, todėl per šios Vyriausybės kadenciją pirmą kartą pasiektas 2 proc. nuo BVP finansavimas mūsų krašto apsaugai.
Priimtas vadovybės apsaugos įstatymas. Įstatyme reglamentuotos tarnybos sąlygos ir veiklos organizavimo tvarka, darbo apmokėjimo ir karjeros sistema bei šios institucijos pareigūnų statusas, sukuriant prielaidas kaip įmanoma efektyviau siekti pagrindinio ir svarbiausio pavesto uždavinio – užtikrinti svarbiausių Lietuvos Respublikos valstybės valdžios institucijų saugumą.
Priimtu teisės aktu Vadovybės apsaugos departamento veiklos sritis perkelta iš viešojo saugumo srities į nacionalinio saugumo ir tarpvalstybinių santykių sritį, departamentą pertvarkant į Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybą – iš valstybės biudžeto asignavimų išlaikomą biudžetinę įstaigą, veikiančią pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės tvirtinamus nuostatus. Naujame teisės akte reglamentuota, kad vadovybe bus laikomi: Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir asmenys, laikinai einantys Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko pareigas, pavaduojantys Ministrą Pirmininką. Vadovybės apsaugos tarnybos saugomais objektais įtvirtinti: Seimo, Vyriausybės pastatai ir jų teritorija, Respublikos Prezidento rezidencijos pastatai ir teritorija, saugomų asmenų rezidencijų kompleksas, gyvenamosios, darbo ir kitos vietos, kuriose lankosi saugomi asmenys, taip pat Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų, kurioms Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skirta fizinė apsauga, patalpos arba pastatai, pastatų teritorijos ir jose esantis turtas.