1941 02 05 – 2020 05 23
Lietuvos mokslo bendruomenė neteko žymaus mokslininko Jono Kievišo, ilgamečio Šiaulių ir Lietuvos edukologijos universitetų profesoriaus.
Jonas Kievišas – muzikos pedagogas, chorų dirigentas aukštąjį išsilavinimą įgijo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Muzikos ir teatro akademija). Maskvoje, Pedagogikos mokslų akademijoje jis studijavo muzikos pedagogiką ir, apgynęs pirmąją disertaciją, kurioje tyrė mokinių muzikinę atmintį, 1978 m. įgijo pedagogikos mokslų kandidato laipsnį. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nostrifikuojant diplomą, jam suteiktas socialinių mokslų (edukologija) daktaro laipsnis. Atlikus habilitacinę procedūrą, suteiktas profesoriaus vardas.
Profesoriaus mokslinė veikla tiesiogiai siejasi su jo turtinga menine patirtimi. Jonas Kievišas ilgą laiką dirbo Lietuvoje žinomų chorų meno vadovu ir dirigentu, daug koncertavo užsienyje, organizavo muzikos renginius Sąjūdžio laikotarpiu, parengė kolektyvus Lietuvos dainų šventėms. Buvo S. Šimkaus 5-ojo tarptautinio chorų konkurso ir įvairių respublikinių konkursų laureatas.
Ilgus metus J. Kievišas gilinosi į ugdymo problemas. Dirbo mokyklose, vadovavo vaikų chorams, universitete rengė būsimus mokytojus. Šiame bare pasiekė svarių laimėjimų. Parengė 5 mokslo daktarus, per 80 magistrų. Patirtį ir tyrimus apibendrino daugiau kaip 10 monografijų, 11 mokymo ir metodinių priemonių, paskelbė per šimtą mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose. Vedė seminarus Lietuvos ir Ukrainos mokytojams, rengė radijo laidas, konferencijas. Nemažai nuveikė, recenzuodamas mokslo leidinius, oponuodamas disertacijas ir dalyvaudamas jų gynimo komitetuose Lietuvoje ir užsienyje.
Mokslininkas suformulavo ir praktiškai patikrino savitą muzikinio ugdymo teoriją. Pagrindė muzikinę raišką, kaip pedagoginę problemą, ir pristatė tos raiškos teoriją, atskleidė asmens meninės veiklos ištakas ir paskirtį individualios kultūros ugdymo bei profesinio rengimo procese. Daugiau nei dešimt metų trukusiu eksperimentu mokykloje ir rengiant būsimus mokytojus universitete pagrindė asmens meninės kultūros tapsmą kaip pedagoginę problemą ir teorinę koncepciją. Tai leido atskleisti galimybes gilintis į žmogaus dvasinį pasaulį, vertinti jo pokyčius, lyginti Rytų ir Vakarų Europos kultūros dvasingumą.
Visuomenės humaniškumo ir žmogaus dvasinio gyvenimo kokybės klausimai keliami ir Lietuvoje išleistose 4 kolektyvinėse monografijose (2009, 2012, 2014, 2016), kurios parengtos ir išleistos profesoriaus lėšomis. Naujausi tyrimai pristatyti lietuvių ir ukrainiečių mokslininkų parengtoje 5-ojoje kolektyvinėje monografijoje, išleistoje ukrainiečių kalba „Ugdymo dvasingumo horizontas“ (2019). Dvasingumas vertinamas kaip asmenybės ugdymo turinio ir technologijų pagrindinis komponentas, kaip kuriamos ugdymo aplinkos įprasminimo veiksnys ir kaip pagrindas bet kuria ugdymo forma įgyvendinti šiuolaikiško švietimo paradigmą, kaip žmogaus ir visuomenės gyvenimo sudėtinė dalis. Už šią monografiją profesorius J. Kievišas apdovanotas Ukrainos pedagogikos vadybos universiteto (angl. The University of Educational Management in Ukraine) diplomu. Už indėlį, plėtojant Lietuvos ir Ukrainos mokslinius ryšius, 2019 m. jam suteiktas Ukrainos pedagogikos mokslų akademijos garbės nario vardas.
Rengdamas minėtas monografijas, prof. Jonas Kievišas subūrė mokslininkų grupę iš daugiau nei 10 šalių. Didelė jų dalis kryptingai dirba jau ilgiau kaip dešimtmetį. Tai rodo profesoriaus iškeltų idėjų tarptautinį vertinimą ir pripažinimą. Jo tyrinėjimuose nuosekliai plėtojamas požiūris, kad asmenybės ugdymo procesas yra neatsiejamas nuo jos dvasinių pradų formavimo.
Ne tik ryškūs pasiekimai humanitarinių ir socialinių mokslų sandūroje, bet ir ilgalaikė aktyvi mokslo renginių organizatoriaus veikla, originalios iniciatyvos ir neretai netikėti moksliniai sprendimai liudija apie Jono Kievišo asmenybės talento savitumą, iškilumą ir taurumą, nuoširdų jo dėmesį ne tik kolegoms, bet ir viskam, kuo gyvena ir ką jaučia, kuo susirūpinusi Lietuvos švietimo sistemos bendruomenė.
Beveik dešimtmetį su profesoriumi vaisingai bendradarbiavę, ypač gerai suprantame, kokios šviesios, darbščios, Lietuvai atsidavusios asmenybės netekome. Tikimės, kad platus profesoriaus teorinių ieškojimų horizontas atvers Lietuvos švietimiečiams tų ieškojimų kūrybiško įgyvendinimo perspektyvas, paskatins naujas teorines interpretacijas ir padės surasti sprendimus, kurių neišvengiamai reikia dėl vis intensyvėjančių iššūkių tautos dvasiniam gyvenimui.
Lietuvos mokslų akademijos akademikas, prof. habil. dr. Algirdas Gaižutis,
doc. dr. Rimantė Kondratienė,
prof. habil. dr. Juozas Sigitas Mureika